Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro duomenimis,
kurie kaupiami depersonalizuotoje duomenų bazėje, praėjusiais metais
Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis tapo 56 asmenys. Šią informaciją pateikė
5 nevyriausybinės organizacijos. 2006 metais informacija gauta apie 110
perkybos žmonėmis aukų, 2005-aisiais - 135.
Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį teigė TMO projektų vadovė Rita
Augutienė, 46 proc. prekybos žmonėmis aukų - 17-23 metų merginos. Vyresni
nei 27 metų asmenys sudaro vos 5 proc., tuo metu daugiau nei penktadalis
(21,4 proc.) nukentėjusiųjų - nepilnametės.
Pastebima, kad į prekeivių žmonėmis pinkles dažniausiai patenka žemą
išsilavinimą turintys asmenys. 35 proc. aukų turi nebaigtą pradinį
išsilavinimą, 14 proc. turi pagrindinį išsilavinimą.
„Tik vienetai turi nebaigtą universitetinį, aukštąjį ar profesinį
išsilavinimą“, - teigė R.Augutienė.
87 proc. nukentėjusiųjų teigė, kad jų ekonominė padėtis yra bloga arba
labai bloga. 2006 metais tokių buvo 82 proc.
Anot projektų vadovės, dauguma (42 proc.) asmenų, prieš tapdami prekybos
žmonėmis aukomis, buvo bedarbiai, pusė (50 proc.) vyko į užsienį dėl to, jog
turėjo vaikų, kuriuos reikėjo išlaikyti.
Pasak specialistės, dalis (32 proc.) nukentėjusiųjų žinojo, kad teks
dirbti prostitutėmis, o 40 proc. prekybos žmonėmis aukų manė, kad dirbs
paprastą darbą.
Kaip rodo duomenys, dažniausiai nusikaltimo aukomis tampa didžiųjų miestų
gyventojai. Iš registruotų aukų 45 proc. gyveno Klaipėdoje, Šiauliuose,
Kaune ir Vilniuje.
Daugiausia žmonių išvežama į Europos Sąjungos šalis. 2007-aisiais
daugiausiai aukų iš Lietuvos išvežta į Didžiąją Britaniją (19 atv.), mažiau
- į Ispaniją (4 atv.), Vokietiją (4 atv.), Italiją ir Airiją (po 2 atv.).
Tačiau 39 proc. aukų į vergiją buvo parduota Lietuvoje.
Pasak R.Augutienės, tik 1 proc. prekybos žmonėmis aukų pačios kreipiasi
pagalbos. Dažniausiai apie nukentėjusiuosius praneša teisėsaugos (41 proc.)
ar valstybinės (12 proc.) institucijos.
Pasak TMO Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, nors prekybos
žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys, tačiau nuo šio nusikaltimo
nukenčia ir vyrai.
„Manoma, jog jei žmogus parduotas teikti seksualinėms paslaugoms, visi
sutinka, kad tai prekyba žmonėmis. Bet jei žmogus parduotas žemės ūkio
darbams, statyboms, jis išnaudojamas, negali mesti darbo, negauna atlygio,
tai nelaikoma prekyba žmonėmis. O ir pačios aukos dažniausiai mano, kad jas
apgavo, bet nesupranta, kad tai jau kriminalinis nusikaltimas“, - teigė
A.Sipavičienė. Anot jos, vyrai taip pat daug rečiau kreipiasi pagalbos.
Anot R.Augutienės, nors ir pastebimas prekybos žmonėmis aukų skaičiaus
mažėjimas, duomenys tik iš dalies atspindi šios nusikalstamosios veiklos
tikrąsias tendencijas. Be to, duomenų bazėje kaupiama informacija tik apie
tas aukas, kurioms buvo teikiama pagalba.
„Šalyje aktyviai vykdomos įvairios prevencinės priemonės, veikia
valstybinė programa, įkurtas specializuotas padalinys kovai su prekyba
žmonėmis. Dėl to tas skaičius mažėja. Tačiau vis dažniau susiduriame su
atvejais, kai nukentėjusieji asmenys pasilieka gyventi užsienio šalyje ir
pagalbos Lietuvoje nesikreipia“, - teigė R.Augutienė.
Kaip pastebėjo Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prekybos moterims ir
prostitucijos aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė, nevyriausybinių
organizacijų ir teisėsaugos institucijų turimi duomenys ne visada sutampa.
Tai, anot jos, lemia skirtingas požiūris į problemą.
„Kaip rodo dešimt pastarųjų prekybos žmonėmis aukų atvejų, grįžusių į
Lietuvą, tik dėl trijų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Priežastys to labai
įvairios. Vienos aukos negali pateikti įrodymų, kitu atveju moterys neturi
svarių įrodymų. Pareigūnų požiūris taip pat dažnai neleidžia pradėti
tyrimo“, - teigė K.Miškinienė.
Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus
viršininkės Redos Sirgedienės teigimu, duomenis apie prekybą žmonėmis renka
ne tik vyriausybinės organizacijos. Policija renka duomenis apie įvairių
tyrimų ar priemonių metu nustatytus prekybos žmonėmis atvejus. Vidaus
reikalų ministerijos Informacijos ir ryšių departamentas registruoja tuos
duomenis, kuriuos pateikia tyrėjai ar prokurorai.
Anot jos, praėjusiais metais policija nustatė 59 nuo prekiautojų
žmonėmis nukentėjusius asmenis. Į šį skaičių įtraukti ne tik oficialiai
baudžiamosiose bylose nukentėjusiais pripažinti asmenys, bet ir, pavyzdžiui,
prievarta ar apgaule prostitutėmis paverstos moterys, nenorinčios duoti
oficialių parodymų. 2006 metais policija nustatė 96 aukas, tikrai
nukentėjusiomis pripažintos 27.