41 metų D.Stancevičienę Mažeikių teismas pripažino kalta dėl ketverių metų dukros gyvybės atėmimo iš neatsargumo ir paskyrė 2 metus nelaisvės, tokiam pat laikui atidedant bausmės vykdymą.
D.Stancevičienė savo mažametę dukrą Viktoriją pražudė praėjusių metų spalio 2-osios naktį, kai girta užmigo paupyje. Mergaitė buvo rasta nuskendusi Virvytėje.
Spalio 2-osios rytą D.Stancevičienė su dukra iš Gyvolių kaimo, kur gyveno su neįgaliu vyru, patraukė pas meilužį į Viekšnius, esančius beveik už penkių kilometrų.
Meilužiai, pardavę supirkimo punkte krienų, vsą dieną girtavo Viekšniuose.
Sutemus D.Stancevičienė su dukra išsiruošė namo.
Teismui moteris prisipažino niekada nebuvusi tokia girta kaip tą kartą.
Jai su dukra reikėjo pereiti du tiltus ir dvi upes. Teisme D.Stancevičienė prisipažino, kad Viktorija bijojo eiti per tiltus, prašė ją paimti ant rankų.
Kelionė tiltu per Virvytę mergaitei tą naktį buvo paskutinė gyvenime.
D.Stancevičienė teisme aiškino neprisimenanti, kaip girta perėjo šį tiltą.
Pasiekusi kitą krantą ji užmigo, o nubudusi apie trečią valandą nakties neberado dukros.
Ieškojo mergaitės aplink, šaukė, bet ši neatsiliepė. Pamaniusi, kad sugyventinis, turėjęs sugrįžti tuo pačiu keliu, Viktoriją parvežė dviračiu, moteris patraukė namo.
Tačiau namuose mergaitės irgi nebuvo.
Supratusi, kad dukrą pametė kažkur pakeliui į namus, išaušus D.Stancevičienė išsiruošė jos ieškoti pagalbon pasitelkusi mergaitės krikšto motiną. Moterys išvaikščiojo paupius ir pakelės mišką.
Ieškodama mergaitės D.Stancevičienė prasiblaivė ir apie jos dingimą pranešė policijai.
Negyva mažametė buvo rasta Virvytėje po beveik dvi paras trukusių paieškų. Jos ieškota ir sraigtasparniu, ir padedant tarnybiniams šunims.