Apie tai žurnalistams trečiadienį pranešė Darbo partijos bylą tyręs
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento prokuroras Saulius Verseckas.
Vilniaus apygardos teismas vasario 26 dieną patenkino Generalinės
prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir tuometinį Mažeikių rajono
savivaldybės tarybos narį Paulių Perminą pripažino kaltu dėl melagingų
parodymų davimo Darbo partijos byloje.
Teismas 47 metų politikui skyrė 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai
yra 6,5 tūkst. litų piniginę baudą. P.Perminas jau neteko tarybos nario
mandato, nes įsiteisėjus nuosprendžiui, tarybos nario įgaliojimai
nutraukiami anksčiau laiko.
Manoma, kad balandį bus surašytas kaltinamasis aktas Darbo partijos
baudžiamojoje byloje ir byla po dvejų metų tyrimo pasieks teismą.
Prokuroras S.Verseckas pranešė, kad patenkino įtariamosios šioje byloje
Vitalijos Vonžutaitės gynėjo Arūno Petrausko prašymą ir susipažinimo su byla
terminą jam pratęsė iki balandžio 3 dienos.
Šis advokatas nuolat atvykdavo į prokuratūrą susipažinti su bylos
medžiaga, beveik visą ją jau išanalizavo, jam liko tik 4 tomai. Darbo
partijos bylą sudaro 152 tomai.
,,Visa tai įvertinę pratęsėme susipažinimo terminą“, - sakė prokuroras
S.Verseckas. Tikimąsi, kad susipažinimo su bylą terminas pratęsiamas
paskutinįjį kartą.
Tuo tarpu Darbo partijos advokato prašymas atlikti reviziją ir pas
ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti papildomus liudytojus buvo atmestas.
Prokuroro teigimu, nebuvo pateikta pakankamai argumentų, kurie leistų tokius
prašymus tenkinti.
Darbo partijos advokatas Valdemaras Bužinskas prašė Generalinės
prokuratūros kol kas neperduoti teismui partijos baudžiamosios bylos ir
aiškintis esą sumokėtų milijoninių sumų atsiradimo aplinkybes.
Advokatas pas ikiteisminio tyrimo teisėją prašė apklausti tuos asmenis,
kurie teigia mokėję tokius pinigus.
,,Paprasčiausias loginis uždavinys - jeigu buvo pinigai, tai iš kur jie
atsirado. Aš galiu pasakyti, kad dovanoju 20 milijonų eurų, nors jų neturiu.
Norint mokėti pinigus, pirmiausia reikia realiai juos turėti“, - BNS sakė
advokatas.
Perskaitęs 150 tomų baudžiamosios bylos medžiagos advokatas teigia taip
ir nesulaukęs atsakymo į klausimus dėl didelių pinigų sumų atsiradimo.
V.Bužinskas prognozuoja, kad šios bylos nagrinėjimas teisme dėl
sudėtingumo ir apimties gali trukti apie 5 metus. Kaip pavyzdį jis nurodė
PVM grobstymo bylų nagrinėjimo teismuose trukmę.
Ikiteisminį tyrimas Darbo partijos byloje buvo baigtas pernai gruodžio
pabaigoje.
Apie baigtą tyrimą buvo pranešta keturiems įtariamiesiems - Darbo
partijos pirmininkui Viktoriui Uspaskichui, buvusiam Darbo partijos
atsakingajam sekretoriui Vytautui Gapšiui, anksčiau Darbo partijos centrinei
būstinei vadovavusiai V.Vonžutaitei, Darbo partijos iždininkei Marinai
Liutkevičienei, jų gynėjams bei Darbo partijos advokatui Valdemarui
Bužinskui.
2007-ųjų gruodžio pradžioje finansinėmis machinacijomis įtariamam Darbo
partijos pirmininkui Generalinėje prokuratūroje buvo pareikštas naujas
įtarimas - V.Uspaskichas įtariamas 2004-2006 metais organizavęs apgaulingą
Darbo partijos buhalterinę apskaitą.
Remdamiesi bylos medžiaga, prokurorai taip pat įtaria, kad ataskaitos ir
deklaracijos su žinomai neteisingai duomenimis buvo teikiamoms valstybinėms
institucijoms - Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), mokesčių inspekcijai,
„Sodrai“ ir kitoms.
„Byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad Darbo partijos veikloje galėjo
būti panaudotos tokios pinigų sumos. Jeigu pagal įstatymą tos sumos nebuvo
tinkamai apskaitytos ir deklaruotos, toks finansavimas buvo neteisėtas“, -
yra sakęs prokuroras S.Verseckas, žurnalistų paklaustas, ar byloje minimi
nuslėpti beveik 25 milijonai litų, ir ar aiškūs pajamų šaltiniai.
V.Uspaskichui gresia teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, piniginė
bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
Generalinė prokuratūra jau anksčiau areštavo Darbo partijos lėšas,
skirtas kaip valstybės dotacija. Taip nuspręsta siekiant užtikrinti civilinį
ieškinį, kuris gali būti pareikštas teisme Darbo partijos byloje dėl galimų
nusikaltimų valstybės finansų sistemai.
2006-siais pateikus pirminius įtarimus Darbo partija buvo kaltinama
nuslėpusi apie 8 mln. litų pajamų, nedeklaravusi apie 7 mln. litų išlaidų.
Pagal dabar pareikštus įtarimus Darbo partija įtariama neįtraukusi į
buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln.
išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.
Šiuos įtarimus prokurorai formuluoja kaip galutinius prieš baigiant tirti
bylą ir perduodant ją teismui.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų netekusį
ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria apgaulingų
duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimu
Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Tirdami Darbo partijos finansinę veiklą, prokurorai yra atlikę kratas
Darbo partijos būstinėje ir kitur, paėmė kompiuterius, liudytojų parodymus
davė būrys Darbo partijos parlamentarų.
Partijos įkūrėjas V.Uspaskichas po ilgo slapstymosi Rusijoje nuo Lietuvos
teisingumo į Lietuvą grįžo pernai rudenį. Spalį jam nepavyko laimėti
savivaldos rinkimuose, tačiau jis vėl išrinktas Darbo partijos vadovu.
Teismas V.Uspaskichui yra skyręs namų areštą, jis nuolat privalo būti
Kėdainiuose, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Namų areštas
nepanaikintas iki šiol ir jo terminas pratęstas.
Prokuratūra teismui perduos dalį savo tyrimo. Dabar perduodama byla
susijusi su Darbo partijos buhalterine apskaita, tuo tarpu Europos Sąjungos
struktūrinių fondų panaudojimą prokurorai tebetiria toliau.