Smarkiai apgadinti visi trys automobiliai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai ieško žolės padegėjo, kurio laukia dideli nemalonumai.
Per dūmus nematė kelio
Pasak Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojo Dariaus Baltrušaičio, pernykštė žolė prie automobilių magistralės Vilnius–Klaipėda, 201 km nuo Vilniaus, Nemakščių sen. teritorijoje, užsiliepsnojo apie 14.20 val. Ir nors su liepsnojančia sausa žole įnirtingai kovojo raseiniškių ugniagesių ekipažas, tačiau pasklidę juodi dūmai užklojo nemažą greitkelio ruožą.
Į Kauno pusę lengvuoju automobiliu „Peugeot 406“ važiuojantis šiaulietis Marijus Drupas, įvažiavęs į prasto matomumo ruožą, sumažino greitį. Tačiau iš paskos važiuojantis „Renault Kangoo“, kurį vairavo 27 metų Šilalės gyventojas UAB „Milda“ programuotojas Aurelijus Tvaronavičius, rėžėsi į „Peugeot 406“.
Pirmojoje greitkelio juostoje sustojusius automobilius tuoj pat taranavo ta pačia kryptimi važiavęs UAB „Eugesta“ krovininis automobilis „Iveco“ su puspriekabe, vairuojamas Juozo Ragausko iš Širvintų. Visa laimė, kad sunkvežimis iš Klaipėdos į Vilnių vyko tuščias. Kitaip žmonių aukų nebūtų išvengta.
Avarijos metu sužaloti automobilio „Peugeot 406“ vairuotojas M.Drupas bei kartu važiavusi Gintarė Stažnickaitė ir mėnesio kūdikis. Tačiau didžiausius sužalojimus patyrė „Renault Kangoo“ vairuotojas A.Tvaronavičius. Įvykio liudininkai pasakojo, jog jo gyvybę išgelbėjo tai, kad jaunas vyras važiavo neprisisegęs saugos diržo: susidūrimo metu iš automobilio jis buvo išsviestas ant žemės. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo nugabentas į Raseinių ligoninės Reanimacijos skyrių, vėliau pervežtas į Kauno klinikas. Jo būklė tebėra labai sunki.
Įvykio metu stipriausiai nukentėjo UAB „Milda“ automobilis. Apynaujo „Renault Kangoo“ remontuoti savininkams jau neapsimokės. „Peugeot 406“ apgadinta tik užpakalinė automobilio dalis. Remontuoti teks ir vilkiko „Iveco“ priekį.
– Ne vien dūmai yra pagrindinė šios avarijos priežastis, – aiškino Raseinių policijos komisariato viršininko pavaduotojas Kęstutis Užemeckas. – Nelaimė įvyko ir dėl to, kad į tirštų dūmų sieną du vairuotojai nėrė nė nemažindami greičio.
Juk tirštų dūmų greitkelio ruožą vairuotojai turėjo pastebėti iš tolo ir elgtis taip, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių 172 straipsnis: „Vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę“.
Ieškomas žolės padegėjas
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros specialistai išmatavo šalia automagistralės nudegintos pernykštės žolės plotą – jis siekia beveik 7 ha.
Nemakščių sen. vyresnysis specialistas Gitanas Kybartas nurodė, kad prie autostrados nudegintos pievos priklauso trim Nemakščių sen. gyventojams – Kęstučiui Pociui, Anapilin jau iškeliavusiam Steponui Stankui ir Teodorai Banytei. Jiems ši žemė iš valstybės buvo skirta asmeniniam ūkiui. O toliau – už 200 m, kita nudeginta apie 4 ha pieva nuosavybės teise priklauso Lygių kaimo gyventojai Elenai Julijonai Paniulaitienei.
Šiuo metu rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPPI inspektorius, vidaus tarnybos vyr. leitenantas Darius Grigaitis nustatinėja žolės padegėją. Akivaizdu, kad tai padaręs sodietis dabar ilgai galės graužti nagus. Juk jam nori nenori ne tik teks sumokėti nemenkas baudas už gaisro sukėlimą bei gamtai padarytą žalą, bet ir atlyginti į avariją patekusių piliečių ieškinius dėl sumaitotų transporto priemonių.
Deginimo vajus tebesitęsia
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialisto Gintauto Druktenio, žolės deginimo vajus Lietuvoje tebesitęsia.
„Nuo metų pradžios iki šios dienos ugniagesiai vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose 1175 kartus, o bendras išdegęs pievų plotas jau siekia 2384 ha. Jei tik diena saulėta, ugniagesiai sulaukia po 220 iškvietimų gesinti degančių pievų ir ganyklų“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas spaudai G.Druktenis.
Raseinių r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjas G.Tamašauskis teigia, kad šiuo metu beveik kasdien rengiami bendri aplinkosaugininkų, ugniagesių, savivaldybės darbuotojų reidai, kurių metu ieškoma žolės degintojų. „Žolės degintojams noriu priminti, kad už tokius jų darbus jie gali būti nubausti nuo 25 iki 500 Lt bauda, o pareigūnai – nuo 100 iki 600 Lt.
Be to, dar turės atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia net keletą tūkstančių litų, – kalbėjo aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. – Be to, žemdirbiai už nudegintas pievas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros negaus ir išmokų.“
Ir visuomenė turi būti suinteresuota sučiupti padegėjus už rankos. Apie pastebėtus degančių pievų plotus ar miškus reikėtų nedelsiant informuoti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybas, aplinkosaugininkus, policiją ar savivaldybės administraciją.