„Raudonosios knygos saugomos gamtos rūšys paliktos likimo valiai“, – įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Darius Stončius, suradęs Nemenčinės urėdijos Sužionių girininkijoje iškirstus keturis hektarus privataus miško.
Čia perėjo saugomi paukščiai – juodieji gandrai.
Įpareigoja ir ES direktyvos
Miško kirtimų taisyklės draudžia kirsti medžius 200 metrų atstumu nuo saugomų paukščių lizdo.
Gandrai perėjo ypatingos vertės sengirėje, kurioje taip pat augo Raudonosios knygos saugomos dvi grybų, dvi kerpių ir viena samanų rūšis.
Saugoti juodųjų gandrų lizdavietes įpareigoja ir Europos Sąjungos direktyvos, bet kasmet sunaikinama po keletą jų lizdų, o kaltininkų nesurandama.
Kasmet – po kelis atvejus
Per 80 juodųjų gandrų lizdų šalyje prižiūrintys Lietuvos gamtos fondo mokslininkai informaciją apie juos buvo siuntę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio inspektoriai išduoda leidimus šioje teritorijoje kirsti mišką.
Todėl D.Stončius nustebo, kai sužinojo, kad leidimą kirsti mišką išdavė departamentui pavaldžios Vilniaus rajono agentūros inspektorius.
„Saugomų rūšių įstatymą galima mesti į šiukšlių dėžę. Jo nesilaikoma. Be to, nėra jokios tvarkos, kaip informaciją pateikti, kad tokios klaidos nesikartotų nuolat.
Kasmet bent po 2-3 kartus pažeidžiamos juodųjų gandrų lizdų apsaugos zonos. Pernai su dviem tokiais atvejais susidūrėme valstybiniuose miškuose, su vienu – privačiame“, – pasakojo D.Stončius.
Bet Lietuvos gamtos fondo darbuotojai negirdėjo, kad už juodojo gandro lizdo sunaikinimą kas nors būtų nubaustas.
Įstatymais numatyta, kad kirtimų negalintiems vykdyti privačių miškų savininkams išmokamos kompensacijos už ūkinės veiklos apribojimą.
Ornitologas kaltina Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyrių, jau dešimtmetį neparengiantį valstybinio saugomų rūšių registro.
Pirštu rodo vieni į kitus
Vilniaus rajono agentūros vedėjas Mykolas Bekasėnas apgailestavo, kad įvyko klaida.
Leidimą išdavęs inspektorius Ramūnas Stankevičius teisinosi nežinojęs informacijos apie lizdą, nors ją ornitologai Vilniaus aplinkos apsaugos agentūrai atsiuntė pernai.
„Ornitologai pateikė informaciją mūsų inspektoriams, bet nesuteikė jos miškotvarkos projektus rengiantiems pareigūnams“, – aiškino Vilniaus regiono departamento vadovas Rolandas Masilevičius.
Valdininko nuomone, kaltas kitos institucijos žmogus, žymėjęs mišką prieš kertant ir turėjęs pastebėti saugomą lizdą.
Pasak R.Masilevičiaus, galėjo labiau pasistengti ir paukščius saugantys ornitologai – siųsti informaciją ne tik tiesiogiai jo vadovaujamam departamentui, bet ir išplatinti ją per Aplinkos ministeriją.
Kita vertus, anot departamento vadovo, teisiškai nėra reglamentuota, kad į tą informaciją privaloma atsižvelgti išduodant leidimą kirsti mišką.
Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus manymu, už savo prižiūrimą plotą, net jei tai privatus miškas, turi atsakyti ir vietos girininkas, o leidimas kirsti turi būti išduodamas pasitarus su juo.
80
Tiek juodųjų gandrų lizdų prižiūri Lietuvos gamtos fondo mokslininkai.