Liepos 4 dieną teismas paskelbs savo nutartį. Tądien ir paaiškės, ar
paliekamas galioti prieš dvejus metus paskelbtas Vilniaus apygardos teismo
nuosprendis, kuriuo garbaus amžiaus nuteistasis pripažintas nepavojingu
visuomenei ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.
Lietuvos generalinė prokuratūra 87 metų A.M.Dailidei prašo paskirti
realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu advokatas prašo išteisinimo,
nes jo manymu, nėra įrodymų, kurie leistų nuteisti.
Prieš dvejus metus 2006-ųjų birželį Lietuvos apeliacinis teismas skyrė
teismo medicinos ekspertizę garbaus amžiaus nuteistajam.
Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar A.M.Dailidė serga
kokiomis nors ligomis, jei taip, tai koks jų pobūdis, ar serga sunkiomis ir
nepagydomomis ligomis, ar serga ligomis, dėl kurių jam būtų sunku atlikti
laisvės atėmimo bausmę ir ar šias ligas būtų galima gydyti pataisos namų
medicinos įstaigoje.
Ekspertai nedavė visiškai vienareikšmio atsakymo - savo išvadoje jie
teigia, kad ligos ir jų stadija lyg ir netrukdytų bausmės atlikimui, bet
atsižvelgiant į amžių laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali būtų
rizikingas.
A.M.Dailidė Vilniuje vykstančiame teismo procese nedalyvauja. Šiuo metu
jis gyvena Vokietijoje kartu su savo žmona.
Vilniaus apygardos teismas 2006-ųjų kovo 27 dieną buvusį Lietuvos saugumo
policijos darbuotoją pripažino nebepavojingu visuomenei, todėl nuo
baudžiamosios atsakomybės jį atleido.
A.M.Dailidė buvo pripažintas dalyvavęs nusikaltimuose prieš žydus, tačiau
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Prokuratūra mano, kad po įvykių
praėjus 65 metams, jie pavojingumo neprarado, o teismas turėjo atsižvelgti
ne tik į A.M.Dailidės sveikatos būklę ir amžių, bet ir nusikaltimo
padarinius valstybei ir visuomenei.
Šis nuosprendis abiejų šalių buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Skunde prokurorai prašo skirti A.M.Dailidei realią 5 metų laisvės atėmimo
bausmę. Kaltintojai mano, kad A.M.Dailidė neturėtų būti atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės.
Skundą yra parašęs ir A.M.Dailidės advokatas Algirdas Matuiza. Jis
Apeliacinio teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir
A.M.Dailidę visiškai išteisinti.
Advokatas mano, kad Vilniaus apygardos teismo išvados neatitinka faktinių
bylos aplinkybių. Pagrindiniu įrodymų šaltiniu - išlikusiais archyviniais
dokumentais - rėmęsis teismas, advokato vertinimu, nesiaiškino, ar šie
dokumentai atitinka tikrovę, kokios buvo jų surašymo aplinkybės. Pasak
advokato, vadinamasis sulaikytų žydų kratos protokolas buvo surašytas ant
paprasto sąsiuvinio lapo, kai to meto saugumo policija naudojo nustatytus
blankus.
Teismo nuosprendį, kuriuo A.M.Dailidė nebuvo įkalintas, kritikavo
Izraelis ir JAV, taip pat nacių persekiotojas Efraimas Zuroffas iš Simono
Wiesenthalio centro Izraelyje.
1941-1944-siais A.Dailidė buvo naciams pavaldžios represinės struktūros -
Lietuvos saugumo policijos - Vilniaus apygardos skyriaus darbuotojas. Jis
teisme tikino, kad buvo tik raštininkas, tačiau įrašai archyviniuose
dokumentuose byloja, kad 1941 metais jis dirbo kriminalinės policijos
inspektoriumi, vėliau - policininku.
Istorikų liudijimais, Lietuvos saugumo policija buvo pavaldi vokiečiams
ir netiesiogiai dalyvavo žydų genocide, areštuodama žydų tautybės asmenis ir
ieškodama bėgančių nuo žūties.
Kaltinamajame akte parašyta, kad A.Dailidė 1941-ųjų lapkritį dalyvavo
žydų tautybės asmenų arešte, jų asmens kratose ir patalpinant į daboklę,
taip pat, kad Vilniuje sulaikė du iš geto pabėgusius žydus.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad nors A.Dailidė kaltas neprisipažino, jo
kaltė įrodyta remiantis archyviniais dokumentais.
A.Dailidė pastaruoju metu gyveno Vokietijoje, kur buvo deportuotas iš
Jungtinių Valstijų 2003 metais už nacistinės praeities nuslėpimą. 1950-siais
atvykęs į JAV jis imigracinei tarnybai nurodė karo metu dirbęs eiguliu.
Paaiškėjus jo vaidmeniui holokauste, teismas atėmė iš A.Dailidės JAV
pilietybę.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta
maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės. Masinės žudynės
prasidėjo 1941-ųjų birželio 24 dieną.