Generalinė miškų urėdija skelbia, kad kitose miškų urėdijose vyraus
ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, šiemet
užregistruoti 108 gaisrai miškuose. Jų metu išdegė 24,6 hektarų plotas. 25
gaisrai kilo privačiuose miškuose.
2007 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 167 miško
gaisrai 31 hektarų plote.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, praėjusią parą
buvo užgesinti 47 gaisrai atvirose teritorijose. Šią savaitę tokių gaisrų
nuolat daugėjo.
„Tai rodo, kad mūsų laukai ir miškai nuo šilto oro sausėja ir didėja jų
gaisringumas, o taip pat parodo ir mūsų gyventojų neatsargų elgesį gamtoje,
dėl ko dažniausiai ir kyla šie gaisrai“, - sako ugniagesiai.
Sinoptikai prognozuoja, kad ateinantis savaitgalis bus šiltas ir be
lietaus, todėl tikėtina, kad daug žmonių jį praleis gamtoje.
Atsižvelgdami į prognozę, gelbėtojai prašo visų poilsiaujančiųjų
miškuose elgtis atsargiai, nesukelti gaisrų ir neniokoti visų mylimos
gamtos.
Dažniausiai gaisrus gamtoje sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai
ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą
laužą.
Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų - sausos žolės,
spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies
prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau.
Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug
rūpestingiau negu įprastai.
Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama
kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip
0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško
paklotės juosta.
Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar
kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus
vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir
karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina
įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti
vandeniu arba užberti žemėmis.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis -
automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš
automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių
arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad
per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.
Vykdami į mišką poilsiauti, reikia atkreipti dėmesį į oro ir gaisringumo
prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones,
vykdyti visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Pastebėjus miške beįsiplieskiantį gaisrą, nereikia praeiti abejingai pro
šalį ir pasistengti jį užgesinti, nelaukiant, kol ugnis išplis į didesnius
plotus.
Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti
patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant
kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti
žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant reikia kviesti ugniagesius
arba miškininkus ir mėginti jos plitimui užkirsti kelią - kastuvu ar
lazdomis išrausti ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą.
Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matoma, kad jos įveikti nepavyks, geriausia
pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju reikia kreiptis
pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su
specialiosiomis tarnybomis.