„Stebuklas! Narkomanai „nesišaudo“ dozių prie vartų, niekas „nesitrina“ aplink teritoriją, nemėgina apvogti vilkikų“, – šeštadienio vakarą kraipė galvą Meistrų gatvėje įsikūrusios įmonės sargas.
Ši įmonė – prie pat čigonų taboro. Jame tądien vyko kultūrų dialogo festivalis „Terno Vilna“.
Festivalio šurmulys sugebėjo pusdieniui sutrikdyti įprastą didžiausios Vilniuje kvaišalų prekyvietės gyvenimo ritmą.
Baimindamiesi įkliūti narkomanai kentė laukdami renginio pabaigos. Bet vakarop įsidrąsino. Pėsti ir važiuoti taksi jie pasuko į taborą.
Po kojomis – švirkštai
Bilietas į festivalio „Terno Vilna“ koncertą kainavo tiek, kiek trys dozės vadinamosios „širkės“ – 30 litų. Tai – narkomano paros norma.
Šeštadienį taksistai mėgino gudrauti – į taborą jie važiavo nuo automobilių stogų nuėmę plafonus.
Tačiau policininkai nebuvo nusiteikę gaudyti narkomanų – jiems svarbiau buvo prižiūrėti viešąją tvarką festivalio metu.
„Eidamas visą laiką žvalgausi po kojomis. Iš pasakojimų esu girdėjęs, kad tabore pilna švirkštų. Bet nemaniau, kad jų tiek daug“, – prisipažino į šventę tabore užsukęs studentas Simonas Babrauskas.
Dieną ir naktį erzeliuojantis taboras koncerto metu atrodė ištuštėjęs. Čigonai linksminosi. Bet narkomanai puikiai išmanė, kurioje lūšnoje rasti budintį narkotikų prekeivį.
Vaikus gąsdino lūšnynais
Vilniaus čigonų bendruomenės vadovu prisistatantis Stepas Vysockis tvirtino tikįs, kad „Terno Vilna“ sumažins taboro gyventojų atskirtį nuo likusios visuomenės dalies.
Tačiau „Terno Vilna“ deklaruotas kultūrų dialogas kažin ar vyko sklandžiai.
Po taboro lūšnyną mažametį sūnų festivalio metu atsivedęs pasivaikščioti vilnietis auklėjo atžalą: „Žiūrėk, sūneli, jei negeras būsi, čia gyvensi!“
Visai nepriminė bedarbių
Mažylis išpūtęs akis žvalgėsi aplinkui. Kitiems vilniečiams pasižvalgyti po kvaišalų prekyvietę – taborą – festivalis taip pat suteikė vienintelę galimybę. Ateiti čia kitą dieną vargu ar kas ryšis.
Taboro gyventojai mėgsta skųstis negaunantys darbo vien dėl to, kad yra čigonai. Bet į nelaimingus bedarbius koncerto metu jie buvo visai nepanašūs.
Vilkėdami blizgančiais drabužiais, gausiai pasipuošę auksiniais papuošalais, kalbėdami brangiais mobiliojo ryšio telefonais, čigonai neatrodė esą socialiai remtini asmenys.
Atrodė, kad į „Terno Vilna“ atėjusiems čigonams labiau rūpėjo ne koncertas, o skaniai pavalgyti.
Taboro gyventojai lauko kavinėje kirto šašlykus, nesidrovėdami maukė alų ir degtinę.