Pernai spalį už Palangos Kurhauzo padegimą Algirdui Žilinskui, Rolandui Gavėnui, Aleksandrui Stepanovui ir Mariui Joniškiui teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo beveik trejų metų iki pusmečio.
Sprendimą apskundė visi: prokurorai, nuteistieji ir pastato savininkai.
Juos išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas R.Gavėnui, suradusiam, kas padegs pastatą, ir tai padariusiam, tačiau atskleisti nusikaltimą padėjusiam A.Stepanovui, laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo dvejus metus.
Už Kurhauzo padegimo organizavimą beveik trejus metus kalėti nuteistą Algirdą Žilinską teismas išteisino – esą byloje nėra neginčijamų jo kaltės įrodymų.
Tad už grotų pusketvirtų metų teks praleisti tik vieninteliam Palangos simbolio padegėjui M.Joniškiui.
Prokurorai tokio teismo sprendimo nekomentavo.
Vienas iš sudeginto pastato savininkų verslininkas Gediminas Jacka tikino būtinai skųsiantis tokį teismo sprendimą. Palangos simboliu vadintas Kurhauzas sudegė prieš šešerius metus. Kas užsakė padegimą – nenustatyta.
Kurhauzas – pirmasis ir ilgą laiką vienintelis Palangos viešbutis – buvo pastatytas grafo Juozo Tiškevičiaus apie 1880 metus. Kurhauzu jis pradėtas vadinti pagal kaimyninių kraštų tradiciją.
XIX a. pabaigoje Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto centru. Tai buvo ne tik mėgstamiausia poilsiautojų lankymosi vieta – jame veikė restoranas, kavinė, skaitykla, salė biliardui, žaidimams.
Kurhauze buvo rengiami koncertai, šokių vakarai, mėgėjiški spektakliai.