Žiūrėkite reportažą iš teismo.
Lietuvos generalinė prokuratūra 87 metų nuteistajam prašė paskirti realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę. O vyro advokatas siūlė visiškai išteisinti, nes, jo teigimu, A.M.Dailidės kaltės įrodymų nebuvo rasta. Abu apeliacinius skundus teismas penktadienį atmetė.
Apeliacinio teismo kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas,
pripažindamas A.M.Dailidę persekiojus žydus, tačiau atleisdamas jį nuo
atsakomybės tapus nebepavojingu visuomenei, priėmė pagrįstą ir teisėtą
nuosprendį ir nepažeidė jokių baudžiamojo proceso reikalavimų.
Remdamiesi paskirtos ekspertizės išvadomis ir eksperto paaiškinimais,
įvertinęs pasikeitusį A.M.Dailidės gyvenimo būdą, gyvenamąją aplinką,
sveikatos būklę, amžių, nusikaltimo sunkumą, teisėjai konstatavo, kad nuo
baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas pagrįstai.
Apeliacinis teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
nustatė, kad A.M.Dailidė tyčia persekiojo žydų tautybės civilius asmenis ir
darė tai sistemingai.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra galutinė - šalys nuosprendį per
tris mėnesius dar gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo
sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.
A.M.Dailidės advokatas žurnalistams sakė, kad išnagrinės nutarties
motyvus ir spręs, ar paduoti skundą.
„Dailidė laukia, kada bus išteisintas“, - sakė jis. Palaikyti nuteistojo
į Apeliacinį teismą buvo atvykę kunigas Alfonsas Svarinskas ir šiaulietis
Mindaugas Murza.
A.M.Dailidė išklausti teismo sprendimo neatvyko - Lietuvos pilietis dabar
gyvena Vokietijoje ir slaugo sunkiai sergančią savo žmoną.
Vilniaus apygardos teismas 2006-ųjų kovo 27 dieną buvusį Lietuvos saugumo
policijos darbuotoją pripažino nebepavojingu visuomenei, todėl nuo
baudžiamosios atsakomybės jį atleido.
A.M.Dailidė buvo pripažintas dalyvavęs nusikaltimuose prieš žydus, tačiau
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Prokuratūra mano, kad po įvykių
praėjus 65 metams, jie pavojingumo neprarado, o teismas turėjo atsižvelgti
ne tik į A.M.Dailidės sveikatos būklę ir amžių, bet ir nusikaltimo
padarinius valstybei bei visuomenei.
Šis nuosprendis abiejų šalių buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
1941-1944-aisiais A.M.Dailidė buvo naciams pavaldžios represinės struktūros -
Lietuvos saugumo policijos - Vilniaus apygardos skyriaus darbuotojas. Jis
teisme tikino, kad buvo tik raštininkas, tačiau įrašai archyviniuose
dokumentuose byloja, kad 1941 metais jis dirbo kriminalinės policijos
inspektoriumi, vėliau - policininku.
Istorikų liudijimais, Lietuvos saugumo policija buvo pavaldi vokiečiams
ir netiesiogiai dalyvavo žydų genocide, areštuodama žydų tautybės asmenis ir
ieškodama bėgančių nuo žūties.
Kaltinamajame akte parašyta, kad A.M.Dailidė 1941-ųjų lapkritį dalyvavo
žydų tautybės asmenų arešte, jų asmens kratose ir patalpinant į daboklę,
taip pat, kad Vilniuje sulaikė du iš geto pabėgusius žydus.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad nors A.M.Dailidė kaltas neprisipažino, jo
kaltė įrodyta remiantis archyviniais dokumentais.
A.M.Dailidė pastaruoju metu gyveno Vokietijoje, kur buvo deportuotas iš
Jungtinių Valstijų 2003 metais už nacistinės praeities nuslėpimą. 1950-aisiais
atvykęs į JAV jis imigracinei tarnybai nurodė karo metu dirbęs eiguliu.
Paaiškėjus jo vaidmeniui holokauste, teismas atėmė iš A.M.Dailidės JAV
pilietybę.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta
maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės. Masinės žudynės
prasidėjo 1941-ųjų birželio 24 dieną.