Kai sunkūs kaltinimai buvo pateikti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) vyriausiajam prokurorui G.Malčiauskui, aiktelėjo visi.
Nusikaltimai, kuriais jis kaltinamas, įvyko tada, kai Lietuvą šiurpino Panevėžio gaujos.
Operacija buvo itin slapta
Kai praėjusių metų rudenį buvo paskelbta, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio skyriaus pareigūnai kartu su Generaline prokuratūra G.Malčiauskui pareiškė įtarimus, tai nugriaudėjo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Panevėžio teisėsaugininkai nesuprato, kaip STT agentams pavyko įslaptinti informaciją, kad nuo pat operacijos pradžios nenutekėjo nė mažiausios žinelės.
Agentai juk sekė ne bet ką, o ONKTS vadą, kurio žinioje buvo visa slapčiausia informacija.
Negana to, STT agentai sugebėjo sumontuoti klausomąją aparatūrą G.Malčiausko kabinete.
G.Malčiauskas nepastebėjo ir nuolatos jį sekančių pareigūnų, vadinamosios uodegos.
Kaip žurnalui „Ekstra“ pasakojo operaciją rengę pareigūnai, apie ją nenutuokė net Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka. Apie tyrimą žinojo tik keli žmonės iš STT ir Generalinės prokuratūros.
Nusprendus G.Malčiauskui pareikšti įtarimus, visa informacija buvo pateikta generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui. Pasakojama, kad jis negalėjo patikėti tuo, ką skaito.
Vis dėlto A.Valantinas dėl nežinomų priežasčių G.Malčiauskui leido išeiti iš darbo prokuratūroje savo noru.
Pradžia – 1999 metais
1999-aisiais Panevėžio policija surengė operaciją ir buvo sulaikyti keli garsiosios „vyšniukų“ gaujos nariai, kurie dideliais kiekiais platino narkotines medžiagas ir kėsinosi pardavinėti padirbtus dolerius.
Tarp sulaikytųjų atsidūrė ir Matas Rutkauskas. Jam skirtas namų areštas. Tačiau vyras šios kardomosios priemonės nė neketino laikytis ir 2002 metais dingo iš Lietuvos.
Įdomus sutapimas: M.Rutkauskas pasislėpė praėjus vos savaitei, kai jo advokatu tapo pusbrolis Žygimantas Rutkauskas.
Kalbama, kad šis yra itin artimas G.Malčiausko draugas. Kurį laiką jie dirbo vienoje advokatų kontoroje, iš kurios G.Malčiauskas perėjo į Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS.
Kai G.Malčiauskui buvo pareikšti įtarimai, jo interesams atstovavo tas pats Ž.Rutkauskas. Tiesa, vėliau šio advokato paslaugų teko atsisakyti, nes pats tapo įtariamuoju.
Paskelbus M.Rutkausko paieška, bylą iš policijos perėmė Panevėžio ONKTS prokuroras Ramūnas Vilimavičius.
Pastarasis dėl savo karjeros turi būti dėkingas G.Malčiauskui. R.Vilimavičius iki darbo prokuratūroje dirbo Panevėžio rajono policijos tardytoju.
Kai jis įsivėlė į nemalonią istoriją, už kurią grėsė net baudžiamoji byla, už jį mūru stojo G.Malčiauskas. Jis pasiūlė tardytoją priimti dirbti į ONKTS.
Nors kolegos bandė protinti G.Malčiauską: „Ką tu darai?“, šis buvo neperkalbamas.
Matyt, tam būta priežasčių, nes, kaip dabar paaiškėjo, daugelį baudžiamųjų bylų, kuriomis itin domėjosi G.Malčiauskas, tyrė R.Vilimavičius.
Maždaug po dvejų metų pareigūnams pavyko nustatyti M.Rutkausko buvimo vietą – jis slapstėsi Didžiojoje Britanijoje. G.Malčiauskas privalėjo iškart pradėti procedūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo, tačiau to nepadarė.
Į areštinę neuždarė
Bet pradėjo veikti kitoks mechanizmas. Ant G.Malčiausko stalo gulė advokato Ž.Rutkausko pranešimas, kad jo ginamasis M.Rutkauskas savanoriškai grįžta į Lietuvą ir nori pasiduoti teisėsaugai.
Esą M.Rutkauskas suprato savo klaidą ir yra pasirengęs bendradarbiauti su bylą tiriančiu prokuroru. Mainais M.Rutkauskas paprašė jo nesuimti.
Panevėžio ONKTS nė nemirktelėjęs sutiko su tokiomis sąlygomis. Ir nors per pirmąją apklausą M.Rutkauskas atsisakė duoti bet kokius parodymus, paėmus 5000 litų užstatą ir pasą, jis buvo paleistas į laisvę.
Prokuroras Donatas Jatužis teismui rašė, kad įtariamasis pasidavė savanoriškai, pageidauja duoti parodymus, todėl taikyti griežčiausios priemonės – suėmimo – netikslinga.
Tačiau ir tokia švelni kardomoji priemonė M.Rutkausko netenkino. Jis iš prokuratūros vienai dienai į rankas gavo pasą.
Oficiali priežastis – užsiregistruoti darbo biržoje ir atidaryti sąskaitą banke.
Kitą dieną pasas grąžintas į seifą, tačiau M.Rutkausko rankose atsidūrė tapatybės kortelė, kurią jis sugebėjo gauti per vieną dieną.
Su šia kortele jis, šiurkščiai pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas, kelis kartus nuvyko į Angliją tvarkyti reikalų.
O tuo metu jo baudžiamosios bylos tyrimas buvo atliekamas itin aplaidžiai. ONKTS M.Rutkausko veiklą perkvalifikavo į švelnesnę ir bylą nusiuntė į teismą. Ten M.Rutkauskui skirtas tik 35 parų areštas ir, įskaičius areštinėje praleistą laiką, jis paleistas į laisvę.
Nors kartu su juo sulaikytas „vyšniukų“ gaujos narys už tą patį nusikaltimą laisvės neteko pusantrų metų.
Sutapimas ar ne, bet kai prokurorui G.Malčiauskui buvo pateikti įtarimai, jį ginti ėmėsi tas pats Ž.Rutkauskas.
Kuo būtų pasibaigusi ši gynyba, neaišku. Tačiau tyrimo metu pačiam Ž.Rutkauskui buvo pareikšti įtarimai, tad G.Malčiausko jis ginti nebegalėjo.
Pasiūlė perimti bylą
Specialiųjų tarnybų pareigūnai, sekę kiekvieną G.Malčiausko žingsnį, pastebėjo, kad jis labiausiai domisi tomis baudžiamosiomis bylomis, kurios susijusios su statybų ir nekilnojamojo turto aferomis. Toks susidomėjimas mažų mažiausiai keistas, nes paprastai prokurorai ūkinių ginčų bylų vengia.
2005 metais buvo paskelbtas bendrovės „Metalo ženklai“ bankrotas. Bankrutuojančios įmonės administratoriui susipažinus su buhalteriniais dokumentais, kilo įtarimas, kad esama tyčinio bankroto požymių.
Buvo iškelta baudžiamoji byla, o jos tyrimą, kaip ir dera, kuravo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-asis skyrius.
„Metalo ženklų“ įkūrėjas – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, žinomos kompanijos BIG (Baltijos investicijos grupė) savininkas, panevėžietis Algimantas Kazlaučiūnas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pradėjus tyrimą, po truputį aiškėjo, kad bendrovės savininkas A.Kazlaučiūnas iš šio bankroto turėjo naudos.
Paaiškėjus aferoms, pas apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus vadovą Gediminą Marcinkevičių apsilankė G.Malčiauskas ir pasiūlė sandėrį: „Atiduok šią baudžiamąją bylą kuruoti mano skyriui. Mes turime joje savų interesų“.
G.Marcinkevičius, nieko bloga neįtardamas, su džiaugsmu atsikratė painios bylos.
Sunaikino pokalbių išklotines
FNTT pareigūnai kapstėsi toliau, todėl įtartinos „Metalo ženklų“ veiklos atrado daugiau.
Baudžiamoji byla buvo perskelta į dvi dalis. Viena jų vėl atiteko G.Marcinkevičiaus skyriui, kita liko G.Malčiausko rankose.
Du tyčinio bankroto epizodai nukeliavo į teismą, o kiti du taip ir liko neįrodyti. A.Kazlaučiūnas prieš įstatymą liko švarus.
Ir dar viena įdomi aplinkybė. Tirdamas A.Kazlaučiūno ir „Metalo ženklų“ veiklą, G.Malčiausko padalinys naudojosi visais Operatyvinės veiklos įstatymo teikiamais privalumais – buvo sekamas kiekvienas turtuolio žingsnis, klausytasi jo telefono pokalbių.
Galima tik spėlioti, kokių paslapčių sužinojo G.Malčiauskas, bet kai į bylos tyrimą vėl įsitraukė kolegos iš 2-ojo skyriaus ir paprašė pasidalyti surinkta informacija, G.Malčiauskas atsakė, esą visos telefono pokalbių išklotinės sunaikintos.
Atiteko vertingas sklypas
G.Malčiausko pavardė figūravo ir narpliojant 2003 metais Lietuvą sudrebinusį finansinį skandalą.
Finansų maklerio įmonės „Spekonis ir Gastonas“ direktoriaus Mindaugo Vėgėlės iniciatyva Panevėžio teismas areštavo daugiau kaip pusę vienos didžiausių šalies įmonių – Panevėžio statybos tresto (PST) – akcijų.
Nors M.Vėgėlė turėjo tik 0,75 procento akcijų, jam pavyko įtikinti teismą, kad didieji PST akcininkai nesilaiko įstatymų. Beje, 49,8 procento PST akcijų tuo metu priklausė kitai įmonei milžinei – „Panevėžio keliams“, kurios valdybos narys ir stambus akcininkas yra pats M.Vėgėlė.
Manoma, kad prie šios istorijos nagus prikišęs ir A.Kazlaučiūnas. Teismui areštavus akcijas, jų vertė biržoje krito tris kartus, tarp smulkiųjų akcininkų kilo panika. Įmonė patyrė milijoninių nuostolių.
Visa tai įvyko tuomet, kai PST rengėsi kelių milijonų vertės sandoriui – ketinta įsigyti Skandinavijos kompanijos „Skanska OI“ antrinį padalinį Lietuvoje. Šiuos ketinimus M.Vėgėlei pavyko blokuoti.
Didieji PST ir „Panevėžio kelių“ akcininkai – Virmantas Puidokas, Gvidas Drobužas, Remigijus Juodviršis ir kiti – skubiai pakeitė planus ir „Skanska OI“ įsigijo per kitą savo kontroliuojamą įmonę „Panevėžio kelius“. Beje, tuo metu G.Drobužas buvo Panevėžio miesto tarybos narys, o R.Juodviršis yra juo buvęs.
Kai M.Vėgėlei pavyko areštuoti PST akcijas, įmonės vadovai kirto atsakomąjį smūgį: „Panevėžio kelių“ generalinis direktorius V.Puidokas pareiškė, kad M.Vėgėlė suklaidino teismą pateikdamas suklastotus dokumentus, todėl bus prašoma jam iškelti baudžiamąją bylą.
Po kiek laiko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį pradėjo ne kas kitas, o G.Malčiausko vadovaujamas Panevėžio ONKTS.
Galima spėti, kad tokio perspėjimo M.Vėgėlei pakako ir netrukus buvę mirtini priešai tapo itin draugiškais verslo partneriais, diktuojančiais savo valią Panevėžiui.
Prieš porą mėnesių PST bei BIG konsorciumui pavyko laimėti bene didžiausią Panevėžio savivaldybės skelbtą konkursą.
Konsorciumui atiteko miesto centre stovinti autobusų stotis, žemės sklypas ir pusė Panevėžio autobusų parko teritorijos.
Šių žemės sklypų vertė – apie 20 milijonų litų.
Konsorciumas įsipareigojo pastatyti naują autobusų stotį ir į šį projektą investuoti tiktai kelis milijonus litų.
Beje, šis konsorciumas buvo vienintelis konkurso dalyvis.
Kiti pretendentai, tarp jų – ir „Vilniaus prekyba“, nors ir buvo pasirengę dalyvauti, paskutiniu momentu mįslingai pasitraukė į šalį.
„Panevėžio keliams“ įsigijus „Skanska OI“ netrukus buvo pakeistas jos pavadinimas: bendrovė pavadinta „Constructus“.
Kas dabar vadovauja šiai bendrovei? Tas pats G.Malčiauskas.
Poilsiavo verslininko bute
2005 metais Panevėžio policija surengė operaciją, per kurią buvo sulaikytas Andrius Kuzmickas. Pas jį buvo rastas didelis kiekis narkotikų – kanapių.
Už šį nusikaltimą A.Kuzmickui grėsė ilgi metai nelaisvės.
A.Kuzmickas – Panevėžio verslininko milijonieriaus, firmos „Umika“ vadovo Dariaus Kuzmicko brolis.
G.Malčiauskas su D.Kuzmicku susipažino dar 2002-aisiais.
Nuo to laiko „tapo draugais“, G.Malčiauskas ne kartą gyveno D.Kuzmickui priklausančiame bute Nidoje.
Kaip vėliau tvirtino D.Kuzmickas, 2005 metais iš jo nusikaltėliai pavogė prabangų visureigį „Volkswagen Touareg“.
Kai D.Kuzmickas pasiguodė G.Malčiauskui, šis pažadėjo padėti. Netrukus šį tyrimą perėmė G.Malčiausko vadovaujamas skyrius, o visureigio vagys atsidūrė teisiamųjų suole.
Beje, vieną teisiamųjų „tulpinių“ gaujos narį, pravarde Sūris, gynė jau minėtas advokatas Ž.Rutkauskas.
Kalbama, kad Sūris, patikėjęs Ž.Rutkausko pažadais, sumokėjo jam nemažus pinigus.
Pasak D.Kuzmicko, po šio įvykio jis jautėsi G.Malčiauskui labai dėkingas.
Ir čia nauja bėda – su narkotikais įkliuvo jo brolis.
D.Kuzmickas kreipėsi pagalbos į G.Malčiauską ir šis vėl pažadėjo padėti. Jau kitą dieną po šio pokalbio A.Kuzmickas atsidūrė laisvėje, nes G.Malčiauskas veltui laiko neleido.
Vasario 25 dieną jis apsilankė pas kontoroje „V.Norkus ir partneriai“ dirbančią advokatę ir paprašė jos ginti A.Kuzmicką.
Kitą dieną G.Malčiauskas išsikvietė ikiteisminį tyrimą atliekantį policijos tardytoją ir bylą kuruojantį jau minėtą prokurorą R.Vilimavičių.
Šiems žodžiu įsakė nedelsiant paleisti A.Kuzmicką iš areštinės ir skirti namų areštą. G.Malčiausko pavaldiniai pakluso ir A.Kuzmickas tą pačią dieną atsidūrė laisvėje.
Išvengė laisvės atėmimo
Po kelių dienų, kai buvo paleistas A.Kuzmickas, G.Malčiauskas ėmėsi tolesnių žygių.
Jis iš Panevėžio policijos ONTT viršininko D.Pliavgos pareikalavo, kad A.Kuzmicko byla nedelsiant būtų perduota Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS. D.Pliavga šio nurodymo negalėjo nevykdyti.
Tirti A.Kuzmicko bylą G.Malčiauskas pavedė savo pavaduotojui Donatui Jotužiui.
Tyrimą G.Malčiauskas akylai kontroliavo, nuolat primindavo, kad „nieko tokio“ šioje byloje nėra, tad nėra ko čia knaisiotis, kol pagaliau 2005-ųjų pavasarį pareikalavo, kad D.Jotužis nusikaltimą iš vienos Baudžiamojo kodekso dalies perkvalifikuotų į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Po tokio perkvalifikavimo baudžiamoji byla buvo skubiai užbaigta ir joje G.Malčiauskas uždėjo savo rezoliuciją: „Sutinku“.
Beje, apie visus savo veiksmus G.Malčiauskas nuolat informuodavo D.Kuzmicką.
Gavęs tokią „išsamią“ bylą, teismas A.Kuzmicką nuteisė tik pinigine – 4375 litų bauda.
Pasiskolino 50 000 litų
Suprantama, kad verslininkas D.Kuzmickas jautėsi skolingas G.Malčiauskui už tokį puikų rezultatą.
Todėl prokuroro šeimai buvo suteikta 20 procentų nuolaida apsipirkti D.Kuzmickui priklausančioje prabangių drabužių parduotuvėje, jis galėjo nemokamai ilsėtis verslininkui priklausančiuose apartamentuose Nidoje. Tačiau G.Malčiauskui to pasirodė mažai.
2005-ųjų vasaros pabaigoje jis paprašė iš D.Kuzmicko 50 000 litų „paskolos“. D.Kuzmickas nedvejodamas sutiko.
„Paskolos“ perdavimo momentas priminė geriausius filmų apie mafiją epizodus.
Nuošaliame Panevėžio pramoniniame rajone kelkraštyje sustojo limuzinas „Volkswagen Phaeton“, kurio valstybinis numeris BBH 001. Kelių šimtų metrų spinduliu – nė gyvos dvasios.
Limuzino salone D.Kuzmickas perdavė G.Malčiauskui 50 000 litų: „Tai tavo prašoma paskola namo remontui“. Suprantama, apie jokius paskolos raštelius ar įsipareigojimus grąžinti skolą vyrai tuo metu net negalvojo.
Naujos verslininko bėdos
2005 metų pabaigoje-2006 metų pradžioje D.Kuzmicką užgriuvo naujos bėdos.
Jo įmonės „Umika“ veikla susidomėjo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pareigūnai įtarė, kad, klastodamas finansinius dokumentus, D.Kuzmickas į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 800 000 litų.
Iškeltą baudžiamąją bylą ėmėsi tirti FNTT. Apie naują grėsmę D.Kuzmickas vėl pasiguodė G.Malčiauskui. Šis, kaip įprasta, pažadėjo padėti.
Po šio pokalbio G.Malčiauskas pradėjo aktyviai domėtis FNTT atliekamu tyrimu.
D.Kuzmicko įmonės veiklą tyrė FNTT tyrėja Inga Baranovskaja. G.Malčiauskas savo klausimais pradėjo atakuoti ir ją.
Kai tyrėja gavo banko duomenis apie D.Kuzmicko pinigų judėjimą sąskaitose, ją pokalbio pasikvietė jos viršininkas A.Urbonavičius.
Pasak I.Baranovskajos, viršininkas jai pasakęs, kad šioje byloje „nieko nėra“ ir reikia atsisakyti pradėti teisminį tyrimą.
Tačiau I.Baranovskaja nepakluso viršininko žodžiams ir reikalingo sprendimo nepriėmė.
Po kelių dienų A.Urbonavičius jai tai priminė ir pridūrė, jog šia medžiaga domisi ir G.Malčiauskas, kuris taip pat mano, kad šioje byloje „nieko nėra“.
Kuo greičiau nutraukti tyrimą pradėjo reikalauti ir G.Malčiauskas. I.Baranovskaja 2006 metų liepos viduryje atsisakė kelti baudžiamąją bylą D.Kuzmickui.
Tokį I.Baranovskajos sprendimą turėjo pasirašyti Panevėžio apygardos prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Ir šį prokurorą G.Malčiauskas spėjo „apdoroti“.
Jis K.Greiciūną informavo, jog I.Baranovskaja teisingai pasielgė atsisakydama kelti baudžiamąją bylą D.Kuzmickui: „Ta medžiaga surinkta be pagrindo, tas „bachūriukas“, kurio atžvilgiu surinkta medžiaga, nekaltas“.
Ir čia G.Malčiauskui pasisekė: kolega K.Greiciūnas, daug nesigilindamas į bylos esmę, pasirašė: „Sutinku“.
Prokuroras vėl paprašė pinigų
Pasiekęs norimų rezultatų, G.Malčiauskas nedelsdamas tai pranešė D.Kuzmickui. Prokuroras užsiminė, kad norėtų pasikeisti automobilį, tik neturįs pinigų.
Todėl paprašė D.Kuzmicką paskolinti 24 000 litų. Šis vėl nedvejodamas sutiko.
Vadino „zuika“ ir „brangute“
Bendraudamas su D.Kuzmicku prokuroras G.Malčiauskas stengėsi būti atsargus. Abu vyrai turėjo tik tam reikalui skirtus mobiliuosius telefonus, į kuriuos buvo įdėtos išankstinio mokėjimo kortelės.
Naujienas vienas kitam pranešdavo tik SMS žinutėmis. O kad niekas nesusektų susirašinėtojų, vienas į kitą kreipdavosi moteriška gimine: „drauge“, „brangute“, „zuika“.