Anksčiau jam buvo skirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Praėjusios kadencijos Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys A.Baranauskas buvo nuteistas už tai, kad, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu ir šios savivaldybės Miesto plėtros komiteto nariu, savo naudai tiesiogiai reikalavo didesnės negu 250 tūkst. litų kyšio iš verslininkų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
A.Baranauskas siekė tapti vieno sveikatingumo komplekso akcininku, rengė priešprojektinius Naujininkuose esančio ir „Lukoil Baltija“ priklausančio sklypo planus, o nepavykus įgyvendinti sumanymo išplėsti sveikatingumo kompleksą, reikalavo ketvirčio milijono litų atlyginimo už atliktus darbus iš „Lukoil Baltija“ vadovo Ivano Paleičiko ir kitų verslininkų.
Vilniaus apygardos prokuroras teismo prašė, kad A.Baranausko veika būtų perkvalifikuota iš piktnaudžiavimo į kyšio reikalavimą (reikalaudamas kyšio, A. Baranauskas stabdė detaliojo plano tvirtinimą Vilniaus miesto savivaldybėje ir grasino imtis priemonių, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nutrauks valstybinės žemės nuomos sutartį).
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad A.Baranausko veiksmuose nebuvo kyšininkavimo požymių, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Vilniaus apygardos teismas šią vasarą buvo nusprendęs, kad A.Baranausko veiksmuose yra piktnaudžiavimo siekiant asmeninės turtinės naudos, o ne kyšininkavimo požymių.
Teismo nuomone, A.Baranauskas neturėjo jokių teisių reikalauti 250 tūkst. litų iš I.Paleičiko ir kitų verslininkų, kadangi jis, kaip fizinis asmuo, neturėjo jokių teisių į sklypą, o A.Baranauskui už jo paties iniciatyva pristatomas idėjas niekas nesutiko mokėti atlyginimo, todėl jis minėto ketvirčio milijono litų reikalavo pasinaudodamas savo įgaliojimais, įtaka ir pareigomis Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros komitete.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.