Vakar Šiaulių miesto apylinkės teismas patenkino prokurorų prašymą skirti 23 metų V.Pečiuliui kompleksinę stacionarinę psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę.
Kelis mėnesius V.Pečiulį stebėsiantys ekspertai turės atsakyti, ar jis neserga psichikos liga, ar galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Ekspertai taip pat turės konstatuoti, ar šis jaunuolis nekelia pavojaus visuomenei, ar jam reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Tėvažudyste įtariamo jaunuolio mąstymo ir suvokimo ypatumus tirsiantys psichiatrijos specialistai kartu bandys nustatyti, ar jo veiksmams galėjo turėti įtakos kiti asmenys.
Prabilo apie mistines būtybes
Skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę V.Pečiuliui rekomendavo praėjusią savaitę su juo pabendravęs psichiatrijos specialistas.
Nusikaltimo ypatumai ir įtariamojo – erudicijos nestokojančio jaunuolio – paaiškinimai ne kartą glumino tyrėjus.
Kai kurių įtariamojo veiksmų logiškai paaiškinti buvo neįmanoma.
Vietą miške, kur paslėpė dalį tėvo palaikų, parodęs V.Pečiulis keistai aiškino nusikaltimo aplinkybes.
Jis tvirtino, kad svečiuojantis pas tėvą namuose jo dvasia atsiskyrė nuo kūno.
Dvasia neva likusi vietoje, o jai nepavaldus kūnas pačiupo peilį ir juo kelis kartus smogė tėvui į kaklą.
Įtariamasis užsiminė ir apie jį apsėdusius „ananakius“ – mistines būtybes, neva galinčias įsiskverbti į žmogų ir jį neigiamai paveikti.
Kantrybė trūko išgirdus maldą
Nustatyta, kad P.Pečiulis savo namuose Lydos gatvėje buvo nužudytas šeštadienį, spalio 11-ąją. Tądien šiaulietis buvo susitaręs kavinėje susitikti su sūnumi – po dviejų kursų informatikos studijas Londone metusiu V.Pečiuliu.
Tėvo ir sūnaus santykiai tuo metu buvo įtempti. Keliasdešimt tūkstančių litų studijoms iš tėvo gavęs V.Pečiulis į Londoną taip ir neišvyko.
Jaunuolis apsistojo pas motiną Oną Rudnickaitę, kuriai pasiskundė, kad tėvas jį savaitei buvo uždaręs į psichiatrijos ligoninę.
Vaikinas tvirtino, kad tėvas jį apšaukė ir į psichiatrijos ligoninę išvežė išgirdęs sūnų garsiai meldžiantis.
Kūną pjaustė motoriniu pjūklu
Nužudęs tėvą V.Pečiulis nusprendė jį supjaustyti dalimis.
Virtuvėje rastais peiliais to padaryti nepajėgęs, vaikinas nuėjo į prekybos centrą ir nusipirko du motorinius ir vieną paprastą pjūklą.
Tikėtina, kad nužudyto ginekologo lavonas buvo supjaustytas motoriniu siaurapjūkliu.
Nupjautas tėvo galūnes bei galvą sūnus susuko į po ranka pasitaikiusius audeklus.
Tam buvo panaudotos paklodės ir užuolaidos.
Liemuo iš namų išneštas įdėjus jį į miegmaišį. Į tėvo automobilį BMW 530 sudėtus palaikus V.Pečiulis išvežė ir išmetė maždaug 20 kilometrų nuo Šiaulių esančiame Bubių miške.
Atskirai į audeklus susuktas galūnes ir galvą vaikinas miške įmetė į įdubą ir užvertė iš netoliese esančios Dubysos pakrantės atsineštu žvyru.
Į šią duobę jaunuolis įmetė ir įrankius, kuriais supjaustė tėvo lavoną.
Paieškai pasitelkė kinologus
Tėvo liemenį V.Pečiulis paslėpė tame pačiame miške, maždaug trys kilometrai nuo pirmosios kapavietės.
Šią kūno dalį vaikinas apdėjo šakomis ir lapais.
Vietą, kur paslėpė galūnes ir galvą, V.Pečiulis parodė pats.
Liemenį tik po dar šešias dienas trukusių paieškų pavyko rasti pasitelkus kinologus su tarnybiniais šunimis. Pastebėjus pjūvį pilve kilo įtarimų, kad galėjo būti išdraskyti ir kai kurie vidaus organai.
Paklaustas, kodėl tėvo lavoną supjaustė dalimis, V.Pečiulis aiškino, kad taip buvę patogiau jį išnešti iš namų ir paslėpti. Vaikinas tvirtino, kad dėl to tėvo sielai nieko neatsitiko – ji niekur nedingo.
Namuose likusius kraujo pėdsakus V.Pečiulis kruopščiai išplovė. Tam vaikinas panaudojo ir namuose rastas chemines priemones.
Kaupė maisto atsargas
Įvairių minčių pareigūnams kilo ir apžiūrėjus netoli Šiaulių esančioje Kairių gyvenvietėje aptiktą V.Pečiulio mikroautobusą „Mercedes Benz“.
Automobilyje buvo surastas miegmaišis, pagalvių, keli maišai kruopų, kitų maisto produktų. Kai kurie negreitai gendantys produktai buvo sudėti į statines ir užlydyti.
Jau po sulaikymo paklaustas apie mikroautobuse rastas atsargas V.Pečiulis sakė ruošęsis keliauti į Ispanijos kalnus, kur galima atsiverti ir tobulėti dvasiškai.
Kalnuose jaunuolis ketino praleisti kelerius metus. Maisto atsargoms nusipirkti V.Pečiulis panaudojo pinigus, kuriuos jam studijoms buvo davęs tėvas. Dalį pinigų apie besiartinančią pasaulio pabaigą prabilęs jaunuolis užkasė.
Pareigūnus sudomino ir dar keli pas V.Pečiulį aptikti radiniai: gintaru inkrustuoti akiniai, kristalai, keli piramidės formos daiktai.
Paklaustas apie šių daiktų paskirtį jaunuolis tvirtino, kad jie jam padeda pasiekti tam tikrą būseną.
Vaikino pasaulėžiūra keitėsi
Iš pradžių buvo kilę įtarimų, kad V.Pečiulio veiksmams įtakos galėjo turėti kvaišalai. Gavus ekspertų išvadas šie įtarimai subliūško – tėvažudyste įtarto šiauliečio organizme kvaišalų pėdsakų neaptikta.
Pats V.Pečiulis neigė svaiginęsis ir tvirtino, kad tik kartą besimokydamas buvo pamėginęs parūkyti „žolės“.
Parūkius jam paraudo akys, todėl ir šiaip problemų dėl silpstančio regėjimo turėjęs jaunuolis daugiau prie kvaišalų nesilietė.
V.Pečiulį pažinojusiems žmonėms pasirodė keista ir tai, kad anksčiau su pašaipa į religingus žmones žvelgęs vaikinas netikėtai pats tapo dievobaimingas.
Apie besiartinančią pasaulio pabaigą kalbėjęs V.Pečiulis neigė priklausąs kokiai nors religinei sektai.
Vaikinas sakė, kad su tėvu nesutarė dėl dvasios reikalų ir kad jį supranta tik motina.
Susitikimas buvo lemtingas
Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos ginekologijos skyriui vadovavusio 59 metų P.Pečiulio kolegos pasigedo spalio 14-ąją.
Klinikos direktorės P.Pečiulis anksčiau buvo prašęs jį pirmadienį, spalio 13-ąją, nuo pat ryto pusdieniui išleisti iš darbo. Ginekologas sakė turįs sutvarkyti asmeninius reikalus.
Tądien ginekologas darbe nepasirodė ir po pietų.
Gali būti, kad P.Pečiulis, matydamas šlyjančią sūnaus sveikatą, vėl ketino imtis kokių nors veiksmų jo atžvilgiu. P.Pečiulis pakvietė sūnų susitikti ir pasikalbėti.
Šis susitikimas su savo atžala žinomam Šiaulių gydytojui ir tapo lemtingas.