Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjo Jono
Griškevičiaus teigimu, nelaimėje atsidūrusioms šeimoms bus skirtas laikinas
būstas.
„Šeimos, kurios kreipsis dėl laikinojo būsto suteikimo, bus apgyvendintos
būstuose iš manevrinio rezervo“, - savivaldybės pranešime cituojamas
J.Griškevičius.
Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų,
antradienio naktį Veiverių gatvėje kilęs gaisras buvo užgesintas per
valandą. Stipriai apdegė namo stogas ir mansarda. Vienas iš nukentėjusiųjų
neteko sąmonės ir buvo skubiai perduotas medikams. Gaisro priežastys
tiriamos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešimu, šaltą
pirmadienį ugnis be pastogės paliko nemažai gyventojų ir kituose miestuose.
Po pietų Raseiniuose, Maironio gatvėje, užsidegė medinis gyvenamasis
namas. Gaisro metu apdegė 2 kambariai, koridorius, aprūko sienos. Jurbarke,
Vydūno gatvėje, kilęs gaisras išdegino beveik visą namo stogą, stipriai
išdegė palėpėje įrengtos patalpos, sudegė baldai ir namų apyvokos daiktai.
Namas priklauso grupei gyventojų.
Vakare gyvenamasis namas užsidegė ir Kaišiadorių rajone, Palomenės kaime.
Gaisro metu supleškėjo pastato stogas ir perdengimas, apdegė sienos bei namų
apyvokos daiktai. Dar vienas gyvenamasis namas vakare užsiliepsnojo
Rokiškio rajone, Kukių kaime. Atskubėjus ugniagesiams, visas medinis
pastatas jau skendėjo liepsnose, jo stogas jau buvo sudegęs, o perdanga
sukritusi į vidų, tad namo išgelbėti nepavyko.
Pasak ugniagesių, smarkiai atšalus orams, gaisrų namuose pastaruoju metu
daugėja, nes gyventojai intensyviau naudoja įvairius šildymo įrenginius,
todėl gyventojų prašoma neperkaitinti krosnių, nepalikti jų besikūrenančių
be priežiūros, nejungti į elektros tinklą kelių elektrinių šildymo
prietaisų, naudoti gamyklose pagamintus šildymo prietaisus, prieš tai gerai
susipažinus su jų eksploatavimo taisyklių reikalavimais.
Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles privaloma valyti
suodžius iš dūmtakių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu - ne rečiau
kaip kartą per ketvirtį. Ilgai neišvalyti suodžiai gali užsidegti ir
susprogdinti dūmtraukį. Nepamirškite krosnis ir dūmtraukius pataisyti, iš
išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.
Reikia pasirūpinti, kad prie pakuros būtų nedegios 50x70 cm medžiagos
plotas, kuris neleis užsidegti grindims iššokus žiežirbai.
Per vasarą dūmtraukius gali užkimšti varniniai paukščiai, bandydami
įrengti lizdus. To nesunku išvengti įtaisant retą tinklą, groteles ar
stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis
neprimirktų nuo lietaus.
„Neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei
kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo
krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba
dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis. Nenaudokite krosniai pakurti lengvai
užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) - tai labai
pavojinga. Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos
prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį
kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami
miegoti“, - prašo ugniagesiai.
Baigus kūrenti krosnį, jos kaištį uždaryti galima tik gerai įsitikinus,
kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarius, galima apsinuodyti
smalkėmis.