Pasak Seimo nario advokatų, panaikinant R.Žilinsko neliečiamybę nepaisyta
Seimo Statuto normų. Gynėjai pageidauja, kad KT išaiškintų, ar tokiu būdu
nebuvo pažeisti Konstitucijos 62, 69 ir 76 straipsniai, reglamentuojantys
Seimo nario statusą ir įstatymų priėmimo tvarką.
Anot gynėjų, po to, kai gruodžio pradžioje Seimo laikinoji komisija,
kurios užduotis buvo pateikti išvadą, ar galima traukti R.Žilinską
baudžiamojon atsakomybėn, pateikė buvusiam žinių vedėjui palankų verdiktą,
Seime turėjo būti sudaryta nauja komisija, kuri spręstų, kaip toliau elgtis
su parlamentaru.
Seimo Statute nėra numatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos
siūlymui neliečiamybės nenaikinti. Anot gynėjų, naujai sudaryta komisija ir
turėjo aiškintis, kaip elgtis tokiu atveju.
Gynėjai tikino teismą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, po
neigiamos laikinosios komisijos rezoliucijos nusprendusi, kad Seimo nariai
privalo balsuoti, ar pritarti komisijos rezoliucijai, ar ne, pasielgė
neteisėtai.
„Etikos komisija peržengė kompetencijos ribas ir ėmėsi aiškinti
įstatymą", - tvirtino gynėjai.
R.Žilinskas trečiadienį žurnalistams tvirtino, kad jo ir jo gynėjų
nuomone, Seimas neapsisprendė dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo.
„Tokios rezoliucijos, kad leidžiama mane patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, Seime net įregistruota nebuvo", - teigė TPP atstovas.
Paklaustas, ar Seimas atėmė jam neliečiamybę, R.Žilinskas atsakė
nežinantis.
Teismo posėdyje TPP narys prasitarė, kad rengiant šį prašymą jis sulaukė
ir Seimo pirmininko pagalbos."Su Seimo pirmininku bendrauju kasdien, ir tai,
kas yra pateikta teismui, yra mūsų bendro darbo rezultatas", - per teismo
posėdį sakė R.Žilinskas.
Vėliau žurnalistams TPP narys teigė, kad žiniasklaidos atstovai jį ne
taip supratę. „Jūs mane neteisingai supratote. Tai, ką priėmė Seimas, priėmė
Seimas. Tai, ką šiandien išgirdote teisme, tai buvo mano ir advokatų
darbas", - kalbėjo Seimo narys.
Prokurorė Lilija Balaišienė žurnalistams po teismo tvirtino, kad
kaltinamasis pasinaudojo savo teisėmis.
„R.Žilinskas yra kaltinamasis, jis turi teisę į gynybą, čia yra gynybinė
taktika. Advokatai nuodugniai išanalizavo balsavimo procedūrą ir įžvelgė
pažeidimų (...) Teismas gavo rezoliuciją leisti patraukti R.Žilinską
baudžiamojon atsakomybėn, bet jeigu ta rezoliucija buvo priimta su
pažeidimais, tai yra pirminis sprendimas buvo priimtas su pažeidimais, tai
nuosprendis, nepaisant, ar jis bus kaltinamasis, ar išteisinamasis gali
taipogi būti priimtas su pažeidimais", - dėstė prokurorė.
R.Žilinskas teisinę neliečiamybę buvo įgijęs po Seimo rinkimų, todėl
teismo procesas keliems mėnesiams buvo sustojęs. Tuomet Vilniaus miesto
1-asis apylinkės teismas ir prokurorai pateikė prašymą, kad parlamentaro
neliečiamumas būtų panaikintas.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Seimui prašymą leisti
traukti Tautos prisikėlimo partijos atstovą baudžiamojon atsakomybėn pateikė
lapkričio pabaigoje. Po jo kreipimosi buvo sudaryta komisija, sprendusi, ar
reikėtų patenkinti teisėsaugininkų prašymą.
Komisijos išvados R.Žilinskui buvo palankios. Tuomet komisijos vadovas
konservatorius Vidmantas Žiemelis tvirtino nematąs pagrindo leisti patraukti
buvusį žurnalistą baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau Seimas atmetė Seimo komisijos parengtą rezoliuciją, kuria siūlyta
nesutikti, kad R.Žilinskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Seimo
Statute nėra numatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui
neliečiamybės nenaikinti.
Iškilus kolizijai, buvo kreiptasi Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
Pastaroji pasiūlė dėl rezoliucijos apsispręsti alternatyviai balsuojant -
jei pasisakiusių prieš būtų daugiau kaip pusė Seimo narių, laikyti, jog
Seimo nario neliečiamybė panaikinta.
Po šio balsavimo R.Žilinską teisinė neliečiamybė buvo panaikinta.
Buvęs LNK Žinių vedėjas R.Žilinskas ir jo draugas M.Gurskis kaltinami
viešosios tvarkos pažeidimu, septynių policijos pareigūnų įžeidimu ir
pasipriešinimu jiems.
Už tokią veiką gresia iki trejų metų nelaisvės.
2007 metų gruodžio 4-ąją R.Žilinskas su M.Gurskiu įsivėlė į konfliktą su
taksi vairuotoju Olegu Chatkevičiumi.
Iškvietęs policijos pareigūnus taksistas tvirtino, kad iš sostinės
senamiesčio į Žolyno gatvę vykę du neblaivūs vyrai esą atsisakė mokėti 40
litų už kelionę ir ėmė jį užgaulioti.
Bylos duomenimis, taksi keleiviai necenzūriniais žodžiais iškeikė ir į
iškvietimą atvykusius policininkus. Po to R.Žilinskas ir M.Gurskis buvo
nuvežti į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą.
Kadangi atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, R.Žilinsko girtumas
nustatytas Vilniaus priklausomybės ligų centre. Jo kraujyje rasta 2,48
promilės alkoholio.