Teismai iki šiol aiškinasi, kiek kaliniai vienas kitam mokėdavo už ramų gyvenimą kameroje ir kiek smūgių sulaukdavo tie, kurie nepaklusdavo senbuvių tvarkai.
Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti trijų Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinių 23 metų Airido Antanaičio, 29 metų Žilvino Marčiulionio ir 30-mečio Dariaus Milkinto prašymą panaikinti Šiaulių apygardos teismo jiems skirtas bausmes.
Per galvą – su vonele
Visi trys nuteistieji neigė mušę ir prievartavę turtą iš kitų Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvusių kalinių.
Į apeliacinį teismą atvyko ir nuo šios trijulės nukentėjęs kalinys Vitalijus Trukšinas.
Aštuonvietėje kameroje, kur tvarką darė teisme atsidūrusi trijulė, už vagystę ir plėšimą teistas V.Trukšinas ištvėrė tik apie valandą.
Nors V.Trukšinas izoliatoriaus darbuotojų pats paprašė, kad būtų perkeltas į šią kamerą, kaliniai naujoku buvo nepatenkinti. Kameroje buvę kaliniai V.Trukšinui rankšluosčiu užrišo akis, keletą kartų apsuko ir liepė šokinėti iki lubų.
Gal penkis kartus į viršų pašokęs kalinys gavo per galvą metaline vonele ir apsvaigo.
Po šios egzekucijos V.Trukšinas vėl buvo perkeltas į kitą kamerą.
Reikalavo pervesti pinigų
Nuo A.Antanaičio, Ž.Marčiulionio ir D.Milkinto Šiaulių tardymo izoliatoriuje nukentėjo ir kiti kaliniai. Jų kameroje buvo apgyvendintas Ispanijoje sulaikytas Kęstutis Kubilius.
Nuteistiesiems jis prasitarė, kad užsienyje užsidirbo 10 tūkstančių litų.
Tuomet trijulė pradėjo reikalauti, kad K.Kubilius už ramybę sumokėtų 5 tūkstančius litų. Kitu atveju jis būtų mušamas, išprievartautas ir atsidurtų „gaidyne“, kur laikomi žemiausios kalinių kastos suimtieji.
Pinigus K.Kubilius turėjo pervesti į nuteistųjų nurodytą banko sąskaitą.
A.Antanaitis naujokui davė nelegaliai laikomą mobilųjį telefoną, kad šis susisiektų su žmogumi, kuris padės į sąskaitą pervesti pinigus.
Vėliau kameros senbuviai pareikalavo, kad K.Kubilius surengtų krikštynas. Tam reikėjo 250 litų. Ankstesniuose teismuose K.Kubilius tvirtino, kad už šiuos pinigus kaliniai įsigijo narkotinių medžiagų.
Kai K.Kubilius buvo perkeliamas į kitą įkalinimo įstaigą, liekantys kaliniai pareikalavo, kad šis paliktų savo drabužius.
Esą juos vis tiek atims kiti nuteistieji. D.Milkintas ir Ž.Marčiulionis pasiėmė kalinio megztinį ir sportines kelnes.
Ieško dar vieno nukentėjusiojo
Visi į Apeliacinį teismą atvykę nuteistieji reikalavo, kad dar kartą būtų atvesdintas ir apklaustas Šiaulių izoliatoriuje tuo metu kalėjęs Valdas Sirtautas.
Jie kaltinami, kad prievartavo ir V.Sirtauto turtą. Mušdami ir fotografuodami V.Sirtautą nuteistieji reikalavo, kad šis jiems atiduotų magnetolą „Panasonic“.
Surasti ir atvesti į teismą V.Sirtautą – mažai galimybių. Jis jau išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir gyvena užsienyje.
Kol bus ieškoma bausmę atlikusio kalinio, nuteistųjų skundo nagrinėjimas atidėtas.
Patalpos – per ankštos
Šis kalinių konflikto atvejis – vienas iš nedaugelio, kuris pasiekė teismus.
Kalėjimų departamentas kasmet gauna po keletą skundų dėl nuteistųjų konfliktų, tačiau dažniausiai jie sprendžiami pačiuose pataisos namuose.
Kalėjimų departamento darbuotojai įsitikinę, kad konfliktai tarp kalinių dažnai kyla dėl netinkamų gyvenimo sąlygų.
Jei kaliniai kamerose gyventų po du ar po vieną, muštynių ir turto prievartavimo atvejų būtų galima išvengti.
Šiuo metu daugumoje pataisos namų nuteistieji bausmes atlieka bendrabučių tipo patalpose.
Vienoje patalpoje gyvena po 5 ar net 15 žmonių.
„Negalima pamiršti, kad nusikaltimus padarę žmonės gyvena pagal visuomenei nepriimtinas elgesio normas.
Nuteistieji yra iš skirtingų socialinių sluoksnių, skirtingo išsilavinimo, tautybių, todėl linkę vieni iš kitų tyčiotis“, – sakė Kalėjimų departamento viešųjų ryšių skyriaus viršininkė Vilma Budėnienė.
Išpuolių sumažėjo
Įkalinimo įstaigų darbuotojai tikina, kad naujosios įkalinimo įstaigų taisyklės nebėra tokios žiaurios ir kalinių išpuolių vienų prieš kitus gerokai sumažėjo.
Nors dar prieš kelerius metus pasidarbuoti kumščiais ar net peiliu įkalinimo įstaigose buvo tapę kone kasdieniu dalyku.
Prieš kelerius metus Alytaus pataisos namuose ne vieną žiaurų nusikaltimą kaliniai įvykdė dėl sunkiai suvokiamų priežasčių: norėdami pasiilginti savo bausmės atlikimo laiką arba netgi pasilikti už grotų iki gyvos galvos.
Pasmaugė kalintįjį
2002-aisiais baudos izoliatoriuje trys kaliniai, išardę megztinio rankovę ir padarę virvę iš siūlų, pasmaugė toje pačioje kameroje buvusį ketvirtą kalinį.
Pagrindiniu įtariamuoju dėl šio nusikaltimo tapęs 21 metų nuteistasis pareiškė, kad laisvėje neturi kur dėtis.
Be to, jis norėjo ištrūkti iš Alytaus pataisos namų, kur priklausė žemiausiai, „nuskriaustųjų“, kastai.
Kai kurie kaliniai žmogžudystėmis tikėdavosi pakelti savo autoritetą.
Panašių nusikaltimų būta ir daugiau. 2004-aisiais vienas kalinys rytą peiliu žiauriai subadė besiprausiantį likimo draugą. Jis vežamas į ligoninę mirė.
Žudikas iki tol buvo teistas 10 kartų. Ne vieną nusikaltimą jis įvykdė ir būdamas įkalinimo įstaigose.
Tokiu elgesiu konfliktiško būdo kalinys siekė būti nuteistas iki gyvos galvos ir patekti į vienutę.
Džiaugėsi pailginta bausme
Dėl panašių motyvų 2006-aisiais 24 metų kalinys specialiai iš šaukšto padarytu durtuvu į įvairias kūno vietas sunkiai sužalojo kitą nuteistąjį.
Pastarasis iš anksto žinojo, kad jį ketinama sužaloti, ir tam nesipriešino. Suplanuotas sumanymas buvo įvykdytas, kai abu nuteistieji pateko į baudos izoliatorių.
Smurtautojas labai apsidžiaugė, kai teisiamas už padarytą sveikatos sutrikdymą išgirdo, kad subendrinus visas bausmes už grotų teks praleisti 24 metus. Labiausiai kalinį nudžiugino tai, kad pirmus penkerius metus turės kalėti kalėjime.
Kitas kalinys, norėdamas būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, tais pačiais metais perrėžė gerklę Alytaus pataisos namų gydytojui.
Skolų kaliniai nepamiršta
Bet kokia kaina pakeisti įkalinimo vietą dažniausiai siekia prasiskolinę ar apsivogę kaliniai. Tokiems pataisos namuose būna nesaldu, tačiau įkalinimo įstaigos valdžiai jie beveik nesiskundžia – problemas sprendžia savo jėgomis.
Prieš trejus metus aiškinantis dėl negrąžintų skolų Alytaus pataisos namuose kilusiose muštynėse buvo sužaloti 7 kaliniai. Jų išvakarėse dėl tų pačių reikalų vienas nuteistasis buvo sužalotas dviem peilio dūriais.
Skolos ir jų grąžinimas kalinių gyvenime – itin svarbus dalykas. Jos nepamirštamos: nuteistąjį gali atsivyti iš laisvės ar kitos įkalinimo įstaigos.
Populiariausia atsiskaitymo „valiuta“ – rūkalai. Antroje vietoje – arbata, o paskui visi kiti daiktai – striukės, batai.
Skolų grąžinimo ir palūkanų sistema už grotų – savotiška.
Pavyzdžiui, pasiskolinus porą pakelių rūkalų, po savaitės skolininkas gali pareikalauti grąžinti jau 50. Ir dar pagrasinti: jeigu iškart neatiduosi, kitądien palūkanos išaugs dvigubai.
Pastaruoju metu nuteistieji rimtesnių konfliktų vengia. Savo nesutarimus jie stengiasi išspręsti ramesniais būdais.
Tiesa, prižiūrėtojai kartais per rikiuotę pamato praskeltą lūpą ar pamuštą akį.
Bet beveik visuomet išgirsta vienodą atsakymą: „Ėjau, griuvau, susimušiau“.
Į kameras – pagal „rangus“
„Palyginti su ankstesniais metais, konfliktų šiais laikais yra smarkiai sumažėję“, – sakė Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas.
Dabar Alytuje nuteistieji skirstomi ir apgyvendinami atskiruose lokaliniuose sektoriuose – nebelieka galimybės valdyti vieniems kitus.
Kai vienoje vietoje visi vienodo „rango“, nebėra kaip kariauti.
Dar prieš porą metų buvo atvejis, kai du žemesnės kastos kaliniai buvo žiauriai sudaužyti už tai, kad paėmė pažaisti „verchų“ biliardo lazdą.
Nuobauda atitolina laisvę
Gerai besielgiantis nuteistasis gali tikėtis išeiti į laisvę pirma laiko.
Gavus drausminę nuobaudą tokia galimybė gerokai sumažėja.
Dabar, kai dauguma bausmių neilgos, 1-3 metai, drausminė nuobauda išėjimą į laisvę gali atitolinti kone visus metus.
Skundų kiekvienais metais mažėja
* Per pirmąjį 2008 metų pusmetį dėl konfliktų su kitais kaliniais Kalėjimų departamentas gavo 9 nuteistųjų skundus. Jų mažėja kiekvienais metais.
* 2003 metais dėl kitų kalinių elgesio skundėsi 114 nuteistųjų, 2004-aisiais gauti 24 skundai.
* Kaliniai retai skundžiasi dėl atimtų pinigų. Įkalinimo įstaigose nuteistiesiems draudžiama turėti grynų pinigų. Jie yra laikomi banko sąskaitose arba kortelėse.
* Į įkalinimo įstaigas atlikti bausmės pristatyti nuteistieji yra skirstomi pagal nusikaltimų sunkumą, amžių, charakterio savybes. Visose įkalinimo įstaigose dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai.
* Prieš apgyvendinant pataisos namuose kalinių daiktai yra užregistruojami. Medikai atvežtuosius apžiūri, ar ant jų kūno nėra kraujosruvų, kitų mušimo žymių.