Pasak Kauno apygardos prokuratūros, vyriškiui pareikšti kaltinimai, kad
jis vaiką sužalojo smurtaudamas pernai gegužės 4-5 dienomis. Mažyliui buvo
sunkiai sutrikdyta sveikata.
Vaiką į Kauno šeimos kliniką atnešė 19-metė jo mama. Ji pasakojo, esą
kūdikis verkė, dėl to pyktelėjęs vaiko tėvas jį pakratė.
Mažyliui stipriai buvo sutrenktos smegenys, sulaužyti šonkauliai,
galūnės. Sunkios būklės jis buvo gydomas Kauno medicinos universiteto
klinikų reanimacijoje. Paaiškėjus vaiko sužalojimo aplinkybėms, jo tėvas
buvo sulaikytas ir vėliau teismo sprendimu suimtas.
Ričardui J. pareikšti įtarimai dėl mažamečio bejėgiškos būklės šeimos
nario sunkaus sveikatos sutrikdymo. Už tokią nusikalstamą veiką baudžiama
laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.
„Nepilnamečių justicija, nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius,
smurtas šeimose yra viena iš prioritetinių prokuratūros veiklos krypčių,-
sakė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus
Marcinkevičius. - Net jei nepilnamečio fizinė sveikata sutrikdoma nežymiai,
ne mažiau svarbu tai, jog patirtas smurtas gali įtakoti jo asmenybės
formavimąsi.“
Praėjusiais metais Kauno apygardos teritorijoje esantys teismai
išnagrinėjo 33 baudžiamąsias bylas, kuriose apylinkių prokuratūrų prokurorai
smurtu šeimoje prieš nepilnamečius kaltino 35 asmenis: 6 asmenys buvo
kaltinami, jog mušdami ar kitaip smurtaudami nepilnamečiams šeimos nariams
sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą, o 28 - dėl analogiškų
nusikalstamų veikų prieš mažamečius (mažamečiais laikomi vaikai iki 14
metų).
Be to, išnagrinėta viena baudžiamoji byla dėl smurto šeimoje, kai asmuo
buvo kaltintas nesunkiu nepilnamečio sveikatos sutrikdymu.
Pasak Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio
tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko, smurto šeimose
prieš nepilnamečius analizė rodo, kad nuo tokių nusikalstamų veikų nukentėjo
36 nepilnamečiai, iš kurių 69 proc. buvo mažamečiai. Šeimose smurtą dažniau
patyrė berniukai - 57 proc.
Daugiausia smurto prieš nepilnamečius šeimoje faktų paaiškėjo šeimos
narių iniciatyva, taip pat informacija gauta iš asmenų, nesusijusių jokiais
giminystės ryšiais, kurie, tiesiogiai bendraudami su smurtą patyrusiais
vaikais, sužinojo ar pastebėjo sužalojimus - medicinos ir mokymo įstaigų,
Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų, vienas tyrimas
pradėtas prokuroro iniciatyva.
Išnagrinėję baudžiamąsias bylas, teismai dvidešimt penkiose priėmė
apkaltinamuosius nuosprendžius ir dvidešimt septyniems asmenims skyrė
įvairias bausmes bei vienu nuosprendžiu vieną kaltintą asmenį išteisino (šį
nuosprendį prokurorai apskundė apeliacine tvarka). Daugumai asmenų teismai,
vadovaudamiesi BK 75 str., bausmių vykdymą atidėjo. Septyniose
baudžiamosiose bylose kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius,
teismas kaltinamus asmenis atleido nuo baudžiamosios atsakomybės (tai
numatyta BK 38 str.).
Apibendrinus turimus duomenis matyti, kad daugiausia atvejų smurtą
šeimoje prieš nepilnamečius naudojo tėvai ir motinos (dvidešimt du atvejai),
aštuoniose smurtu buvo kaltinti patėviai ir motinų sugyventiniai, dviejose
seneliai ir po vieną atvejį - draugas bei motinos sugyventinio brolis.
Pasak Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
N.Marcinkevičiaus, Baudžiamajame kodekse 2008 m. birželio mėn.
įsigaliojusios baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas prisiartinti prie
nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kurias teismai gali skirti, tikėtina, taip pat prisidės prie smurto šeimose
prieš nepilnamečius mažinimo.