„Įstatymai numato, kad žmogus turi teisę gintis, net nužudydamas
užpuoliką. Namuose ginklu gali tapti ir kirvis, šakės bei kiti rakandai.
Patartina, jei įmanoma, nakčiai išsukti elektros kamščius arba nors
lemputes. Duris galima užstatyti spinta, stalu, prie slenksčio padėti
aukštyn apverstą kėdę. Jei žinote, kad negalėsite pasipriešinti ar
prisišaukti pagalbos, bandykite slėptis, išbėkite iš namų“, - teigiama
Policijos departamento išplatintame pranešime.
Staigiai gatvėje užpultoms aukoms policija pataria šaukti ne
„gelbėkite!“, „padėkite!“, „užpuolė!“, o „gaisras“, kas, pasak pareigūnų,
labiau atkreipia aplinkinių dėmesį.
Pareigūnai tikina, jog plėšikų užpultiems gyventojams būtina
šaltakraujiškai ir skubiai reaguoti į padėtį, neišsigąsti ir pranešti
policijai.
„Žmonės dažniausiai sutrinka, išsigąsta, nežino, ką daryti. Net po
nusikaltimo abejoja, ar verta kreiptis į policiją, ar ji patikės, kad
apiplėšė, ar niekas neapšauks, ar, užuot padėję, nenugabens į blaivyklą“, -
rašoma pranešime.
Jei nusikaltėlis ir maskuojasi, policija siūlo išlikti atidiems ir
įsidėmėti kuo daugiau aplinkybių: jo ūgį, sudėjimą, gestus, eiseną, balsą,
kalbą, iš kurios pusės jis pasirodė, kas atvežė, kur dingo.
Moterims, užpultoms prievartautojų, patariama garsiai šauktis pagalbos,
spirti jiems į tarpukojį, kibti į plaukus, kąsti, partrenktoms ant žemės
susiriesti į kamuolį, draskyti užpuolikui veidą, mesti jam į akis „žemių,
rankinuką ar skėtį“.
Pasak pareigūnų, aukos ne tik neplanuotai užpuolamos tamsiose laiptinėse,
liftuose, skersgatviuose, mašinose, bet ir gali patekti į suplanuotus
„spąstus“ - pasiūlius kur nors nuvažiuoti, pasilinksminti ir panašiai. Tad
šiuo atveju taip pat svarbus atidumas, atsargumas ir įžvalgumas.
Policijos teigimu, aukos stebimos ir gatvėje. Iš elgesio, aprangos,
kalbos užpuolikai nesunkiai nustato, ar žmogus vietinis. Paprastai aukas
stebi vadinamieji „žvejai“, kurie turi ne tik surasti auką, bet ir įgyti jos
pasitikėjimą, įvilioti į spąstus.
Klaidžiais keliais žmogus atviliojamas į landynę, nuošalią gatvę ar
skersgatvį, apleistus, negyvenamus namus, statybų aikšteles. Užpuolikų
bendrininkės neretai būna merginos, medžiojančios aukas restoranuose,
kavinėse, viešbučiuose, stotyse, skveruose, parkuose ir pristatančios pas
bendrininkus plėšikus.