„Negaliu, negalėjau ir negalėsiu tvirtinti, kad Gediminas Jacka buvo mano vyro nužudymo užsakovas“, – vakar Vilniaus apygardos teisme kalbėjo H.Sasnausko, pravarde Lerukas, žmona Edita Gailienė.
Iš karto po nusikaltimo užsiminusi, kad vyro nužudymą galėjo užsakyti G.Jacka, Telšių apylinkės teismo teisėja dirbanti moteris vakar žodžius rinko labai atsargiai.
Ji tvirtino, kad nei prieš 16 metų, nei dabar nužudymo aplinkybės jos nedomino.
„Tai nieko nepakeis. Aš turiu savo gyvenimą“, – kalbėjo E.Gailienė.
Šūviai buvo mirtini
H.Sasnauskas buvo nužudytas 1993 metais savo namo kieme. Automobiliu VAZ2109 iš darbo valiutos keitykloje sugrįžusį telšiškį kieme pasitiko kulkų kruša.
E.Gailienė virtuvėje tuo metu ruošė vakarienę.
„Išgirdau garsų šūvį, pradariau virtuvės langą ir paklausiau, kas sprogo“, – prisiminė telšiškė.
Kartu su vyru automobiliu grįžo ir 10 metų jų sūnus. Berniukas spėjo iššokti iš automobilio ir liko sveikas.
Kol atvyko greitosios pagalbos medikai, sunkiai sužeistą ir kraujuojantį vyrą E.Gailienė paguldė virtuvėje. Jis spėjo pasakyti, kad šaudė du jaunuoliai, ant veidų užsimaukšlinę kepures. H.Sasnauskas ligoninėje mirė.
Šeimą kaustė baimė
E.Gailienė prisiminė, jog likus dienai ar dviem iki šio nusikaltimo uždarame namo kieme ji matė įtartiną vyrą.
Moteris baimę pajuto ne tik tą dieną. Telšiškių šeimoje neramu buvo ilgiau nei metus.
„Mano vyras visada leisdavo suprasti, kad jam gyventi liko nedaug“, – prisiminė E.Gailienė. Paskutiniais savo gyvenimo metais H.Sasnauskas buvo ypač atsargus – namuose šviesą įžiebdavo tik tuomet, kai įsitikindavo, kad užtrauktos užuolaidos ir užrakintos durys.
Pasikeitė ir vyro charakteris. Anksčiau sportuodavęs ir žalingų įpročių neturėjęs telšiškis pradėjo rūkyti, gerti.
Žmona iš aplinkinių sužinojo, kad jis lošia kortomis.
Kalinio laišką sunaikino
H.Sasnauskas žmonai neprasitarė, kas ir dėl ko jam grasina. Tik kartą ją apėmė negera nuojauta, kai namus pasiekė iš įkalinimo įstaigos atsiųstas G.Jackos laiškas.
Jo E.Gailienė vyrui nusprendė nerodyti, o vėliau sunaikino.
E.Gailienė tvirtino, kad laiške nebuvo jokių atvirų grasinimų, bet ją išgąsdino vienas sakinys.
„Tavo sūnus vaikšto laisvėje, bet gali būti ir kitaip“, – G.Jackos laišką citavo telšiškė. Vyrui apie šį laišką ji teigė net neužsiminusi.
Sovietmečiu Telšiuose G.Jacka kartu su H.Sasnausku kurį laiką siuvo džinsus, prisiūdavo prie jų užsienines etiketes ir pardavinėdavo.
„Dabar tai būtų vadinama verslu, o tuo metu buvo spekuliacija“, – prisiminė telšiškė.
Po 1984 metais vykusio teismo jie šeimoje vengdavo minėti G.Jackos pavardę. H.Sasnauskas teisme davė G.Jackai nepalankius parodymus ir šis pateko už grotų.
Bičiulis prašymo nevykdė
G.Jackai atsidūrus nelaisvėje, jo ūkį ėmėsi prižiūrėti Antanas Gudaitis.
Liudyti į teismą iškviestas vyras pasakojo, kad grįžęs iš kalėjimo G.Jacka nuolat svarstydavo, kad reikėtų atkeršyti H.Sasnauskui.
Vyras tikino, kad būdavo kalbama ne apie nužudymą, o apie sužalojimą.
Tuomet Mažeikiuose gyvenęs vyras pasakojo, kad G.Jacka jį buvo nuvežęs į Telšius parodyti H.Sasnausko namo, tačiau vykdyti draugo prašymo jis nesiryžo.
A.Gudaitis girdėjo, jog to paties buvo prašoma ir kauniečio Algio Katkausko.
Už kitą nusikaltimą nuteistas A.Katkauskas 1991 metais mirė įkalinimo įstaigoje.
Liudininkas teigė, kad G.Jacka už šį nusikaltimą jiems nėra siūlęs jokio atlygio.
Kad nužudytas H.Sasnauskas, A.Gudaitis sužinojo jau gyvendamas Klaipėdoje.
„Apie nužudymą perskaičiau laikraštyje ir neabejojau, kad tai G.Jackos darbas“, – teisme pasakojo A.Gudaitis.
Su teisėsaugos pareigūnais savo žiniomis vyras nepasidalijo. „Juk nebuvo jokių įrodymų“, – kalbėjo liudininkas.