Seimo komitetas susirūpino tokių nusikaltimų prevencija.
Anot komiteto nario Manto Varaškos, į jį kreipėsi du Suvalkijos
gyventojai, nukentėję nuo sukčių, apsimetusių loterijų organizatoriais.
Žmonės gavo registruotus laiškus, kad Ispanijoje neva organizuojamoje
loterijoje laimėjo po 450 tūkst. eurų (1,5 mln. litų).
„Siekdami tuos laimėjimus gauti, jie sumokėjo daugybę pavedimų po kelis
šimtus eurų neva padengiant tokių laimėjimų mokesčius valstybėms, kuriuose
organizuoti lošimai“, - pasakojo parlamentaras.
Susirašinėjimas su apsimetėliais truko maždaug pusantrų metų, kol vieną
dieną jie dingo.
M.Varaška atkreipė dėmesį, kad loterijų organizatorių laiškai ir
reikalavimai sumokėti mokesčius būdavo parašyti profesionaliai, juose
nurodyti vietos teisės aktai, cituojami Europos Sąjungos dokumentai, susiję
su lošimų organizavimu.
„Žmonės versdavosi tuos dokumentus, nes jie būdavo ispaniškai parašyti.
Kol kontaktai su lošimų organizatoriais nutrūko, ir žmonės suprato, kad jie,
matyt, tapo sukčiavimo aukomis, - teigė Seimo narys. - Žmonės labai sutrikę,
susigėdę, pasimetę dėl jiems nutikusių dalykų“.
Jis tvirtino abiem piliečiams pataręs kreiptis į policiją.
„Kreipiausi į komitetą, kad būtų galima atlikti prevenciją. Susivilioti
tokiais dideliais laimėjimais, kai tu net nesi dalyvavęs loterijoje,
sunkmečiu iš tiesų lengva“, - svarstė Žmogaus teisių komiteto narys.
Trečiadienį komiteto posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros
prokuroras Kęstutis Gudžiūnas tvirtino, kad susekti sukčius įmanoma, nors
teisinės procedūros užtruktų, mat kalbama apie tarptautinį sukčiavimą.
„Pirmiausia reikia informuoti visuomenę, kad yra tokie sukčiavimo
atvejai“, - teigė pareigūnas.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius
Andrius Karaliūnas pasakojo pats gavęs laišką, pranešantį, kad laimėjo 1
mln. eurų (3,45 mln. litų). Anot jo, vien pažiūrėjus į loterijos
organizatoriaus kontaktinio asmens elektroninio pašto adresą, matyti, kad
tai greičiausiai sukčiai. Mat lošimus organizuojančios kompanijos, kurios
vardu prisidengta, darbuotojų elektroninio pašto adresai - kitokie.
A.Karaliūno teigimu, tokių sukčių tikslas - išvilioti pinigus ir asmens
duomenis. Naudojant šiuos duomenis steigiamos fiktyvios įmonės, atidaromos
fiktyvios sąskaitos bankuose.