Sekmadienį apie 17 val. Telšių policijos budėtojams paskambino
Šv.M.Marijos ėmimo į dangų zakrastijonas ir pranešė apie tik ką
bažnyčioje įvykdytą vagystę. Bažnyčios tarnas dar spėjo pamatyti iš
šventoriaus link miesto centro nulekiančius du jaunuolius.
Šie iš bažnyčios spruko su nešuliu glėbyje. Po pamaldų, kai tikintieji
išsiskirstė, o bažnyčios tarnai suėjo į zakrastiją, vagišiai likę vieni
ėmėsi darbo. Jie akimirksniu laužtuvais iš sienos išlupo joje įmontuotą
aukų dėželę su užrašu: „Aukos už mirusiuosius“.
Vandalams nepavyko grobį išsinešti tylomis. Mat jų sukeltą bildesį
išgirdęs zakrastijonas pirmasis suskubo pasižiūrėti kas dedasi
bažnyčioje ir pamatė sienoje tuščia ertmę.
Bažnyčios kelbonas Vytautas Šiaudvytis teigia, kad vagišių grobiu galėjo
būti nuo 100 iki 200 litų aukų. Paprastai tiek pinigų dvasiškis rasdavo
šioje dėželėje po sekmadieninių pamaldų. Juos tikintieji aukodavo
melsdamiesi už Anapilin išėjusius jiems brangius žmones.
Po vagystės, sekmadienio pamaldose buvę tikintieji prisiminė netoli aukų
dėželių sėdėjusius kelis jaunuolius. Jie greičiausiai stebėjo, į kurią
dėželę žmonės dažniau meta aukas. Kunigo teigimu, pavogtoje dėželėje
jis paprastai rasdavo daugiau pinigų, nei likusioje dėželėje, kuri yra
įmontuota kitoje sienoje. Į pastarąją buvo renkamos aukos įvairiomis
intencijomis už gyvuosius.
Kunigo teigimu, šv.Mišiose už mirusiuosius melsis visi tikintieji,
nežiūrint to, kad aukas išsinešė vagys.
Šią bažnyčią lankantiems žmonėms vandalų išpuolį kurį laiką primins
vietoje aukų dėželės sienoje likusi tuščia vieta ir aplink ją užtepta
speciali priemonė pirštų antspaudams nuimti.
Šį nusikaltimą tiriantys pareigūnai įtariamųjų dar ieško, aukų dėželė,
kurią sulaužę ir ištuštinę vagišiai greičiau išmetė, dar nesurasta.
Po šios vagystės, telšiškiai prisiminė beveik dešimties metų senumo
vagystę šioje bažnyčioje. Tuomet vagys į ją įsibrovė naktį, pavogė
tuomet dar nepritvirtintą laikytą dėželę su aukomis ir kryžių. Tačiau
nusikaltimas liko neišaiškintas, įtariamieji nesurasti.