Telefoniniai sukčiai griebiasi internetinės bankininkystės

Janina Vansauskienė

Telefoniniams sukčiams vis sunkiau rasti aukų, todėl jų medžioklei

Telšių vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas I.Motiejūnas sako, kad pastaruoju metu sukčiavimas imant paskolas internetu plinta.
Daugiau nuotraukų (1)
Nuo praėjusių metų antrosios pusės naujosios apgavystės sparčiai plinta. Per tą laikotarpį vien Telšių rajone pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, o vakar į policiją kreipėsi dar vienas apgavikais patikėjęs telšiškis.
Vyras išsigando sužinojęs, kad nepasinaudojęs jo vardu paimta paskola turės ją grąžinti kreditorių nurodytu laiku su palūkanomis ir delspinigiais arba pasiskolintoji suma iš jo bus išieškoma teismo keliu.
Telšiškio vardu iš kreditavimo bendrovės „Ferratum“ vasario 2 dieną buvo paimta paskola, kuri šiandien išaugo iki 1885 litų. Vyras pareigūnams prisipažino tapęs sukčių auka ir supratęs, jog būdamas patiklus pats prisidėjo prie jų sumanyto apgavystės plano.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Imantas Motiejūnas teigia, kad nusikaltėliai sukčiavimo modelį surezgė taip, kad pats nukentėjusysis taptų savo paties apgaulės bendrininku.
„Paprastai sukčius susiranda ką nors iš pažįstamų ir jį įtikina, kad šis duotų pasinaudoti jo asmeninės sąskaitos banke identifikavimo kodų kortele, pasakytų savo asmens duomenis“, - kaip į aferistų tinklą nepakliūti, pasakoja I.Motiejūnas.
Pareigūnas teigia, kad internetinės bankininkystės sukčiai, skirtingai nuo telefoninių, savo aukai dažniausiai kalba ne apie nelaimėn papuolusius jų artimuosius, o graudina savomis bėdomis. Sulaukę iš aukos užuojautos, ima suokti apie pinigus, kurių neva negali pasiimti, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi galimybės savo vardu atsidaryti sąskaitos banke.
„Yra atvejų, kai nukentėjusieji savo sąskaitos identifikavimo kodus nuo kortelės apgavikui padiktavo telefonu“, - apie nukentėjusiųjų lengvabūdiškumą pasakoja I.Motiejūnas.
Turėdamas konfidencialią informaciją apgavikas savo aukos vardu internetu ima momentines paskolas, jas perveda į savo aukos sąskaitą ir dar paprašo, kad ši kreditoriui iš savo telefono patvirtintų, jog pinigus gavo.
Taigi sukčius veikia taip, tarsi pats duomenų savininkas, naudodamasis internetine bankininkyste, ima paskolą. O nukentėjusysis vis dar mano, kad į jo sąskaitą atėję ir tuojau pat į kito žmogaus vardu atidarytą sąskaitą iškeliavę pinigai su juo nieko bendra neturi.
Žmogus supranta buvęs apgautas tik tuomet, kai tas pačias sumas, apie kurias telefonu patvirtino gavęs, pamato kreditorių atsiųstuose laiškuose su raginimais grąžinti pasiimtas paskolas.
Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas įsitikinęs, kad žmonės, žinodami kaip veikia sukčiai, bus atsargesni ir saugos savo asmens duomenis bei jiems banko patikėtą konfidencialią informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.