Automobilių aikštelėje Kauno centre R.Kuzminas buvo nušautas 2000 metų birželio 16-ąją.
Vilniaus apygardos teismas pradėjo aiškintis, kurie organizuotos nusikaltėlių gaujos nariai paleido mirtinus šūvius į Ramaškės gaujos vadovą.
Šiaulietis V.Mula buvo nuteistas ir įkalintas už tai, kad 1994 metais su bendrininkais įsiveržė į R.Kuzmino butą, iš jo žmonos reikalavo pinigų ir pavogė daug vertingų daiktų. V.Mula ir šio nusikaltimo bendrininkas Vytautas Raudonis buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje.
Iš laisvės – grasinimai
„Tu gyvas tol, kol sėdi už grotų“, – tokius R.Kuzmino žodžius Pravieniškių kolonijoje kalėjusiam V.Mulai perdavė kiti nuteistieji.
„Kalėjime informacija greita ir tiksli“, – teisme aiškino liudytojas Arūnas Leonavičius.
Buvusio 39 metų kalinio pasakojimai per vakarykštį teismo posėdį sukėlė nemažai aistrų. Jam klausimų turėjo visi įtariamieji.
A.Leonavičius užvakar prisipažino, kad su V.Mula ir Sauliumi Skėriu kūrė planus, kaip atsikratyti R.Kuzmino.
Iš Raseinių kilęs A.Leonavičius R.Kuzmino nepažinojo, tačiau sutiko padėti V.Mulai. „Jo draugai buvo mano draugai, jo priešai – mano priešai. Tokios buvo nerašytos taisyklės“, – sakė su V.Mula dvejus metus už grotų praleidęs A.Leonavičius.
Pasitiko ginkluoti draugai
Apie R.Kuzmino grasinimus A.Leonavičius daugiau girdėjo ne iš paties V.Mulos, bet iš kitų nuteistųjų.
Buvo kalbama, esą laisvėje esantis R.Kuzminas kitiems kaliniams darė spaudimą, kad jie V.Mulos gyvenimą už grotų padarytų nepakenčiamą.
„Bet V.Mula nepasidavė. Jis turėjo įtakos“, – apie kalinių santykius pasakojo A.Leonavičius.
Su R.Kuzminu norėta susidoroti dar tada, kai V.Mula tebebuvo už grotų. Bet 2000 metų gegužę, kai V.Mula turėjo išeiti iš įkalinimo įstaigos, R.Kuzminas tebebuvo laisvas ir gyvas.
A.Leonavičius prisiminė, kad, baimindamiesi dėl nuteistojo gyvybės, įkalinimo įstaigos vadovai jį į laisvę išleido ne tomis valandomis, kai paprastai išleidžiami bausmę atlikę kaliniai.
A.Leonavičius per ankstesnes apklausas buvo pasakojęs apie V.Mulos sutikimą prie kolonijos vartų. Į Pravieniškes keliais automobiliais suvažiavo nusikaltėlių autoriteto draugai. Bijodami užpuolimo, jie vežėsi ir ginklų. Užvakar teisme A.Leonavičius tvirtino V.Mulos visai nepasitikęs.
Sekliai turėjo žemėlapius
Į laisvę išėjusį ir į Šiaulius grįžusį V.Mulą A.Leonavičius aplankė jau pirmąją jo buvimo laisvėje dieną. Jis prisiminė, kad tuomet vėl svarstė, ką daryti su R.Kuzminu.
Pasak A.Leonavičiaus, kitas nusikaltėlių susitikimas netrukus įvyko Kaune, netoli R.Kuzmino namų. Jame dalyvavo ir S.Skėris.
„Tarėmės, kaip sekti R.Kuzminą, ruošėmės žemėlapiuose pasižymėti jo buvimo vietas, sužinoti dienotvarkę“, – pasakojo A.Leonavičius.
Dėl kauniečio sekimo susitarę vyrai konkrečiau nenusprendė, kur ir kaip jį būtų galima nužudyti.
Tą dieną, kai turėjo prasidėti R.Kuzmino persekiojimas, A.Leonavičių už kitą nusikaltimą sulaikė Raseinių policija. Tad apie Ramaškės nužudymą jis sužinojo jau būdamas įkalinimo įstaigoje.
Susipyko dėl seifo
Po 4 mėnesių išėjęs į laisvę, raseiniškis susitiko su savo bičiuliais V.Mula ir S.Skėriu, tačiau taip ir nesužinojo, ar R.Kuzmino nužudymas – jų darbas.
„Jie išsisuko nuo tiesaus atsakymo ir sakė, kad pakalbėsime vėliau“, – teisme tikino A.Leonavičius.
Vėliau apie šį įvykį nusikaltėliai nebesikalbėjo. Jie susipyko dėl vieno iš anksto suplanuoto apiplėšimo.
A.Leonavičius bendrininkų prašė atsisakyti sumanymo iš jo darbovietės pavogti seifą.
Jiems vis tiek įvykdžius nusikaltimą, A.Leonavičius supyko ir nutarė pats teisėsaugai papasakoti apie ketinimus nužudyti R.Kuzminą.
Iš namų išviliojo skambutis
R.Kuzminą šūviai pakirto šalia prekybos centro „Metropolis“ esančioje mašinų aikštelėje, netoli jo namų.
Nužudytojo žmona Kristina Kuzminienė prisiminė, kad savo žūties dieną R.Kuzminas nesiruošė niekur eiti iš namų. Kažkur važiuoti susiruošė ji su trejų metų dukterimi.
Prieš joms išeinant, R.Kuzminui kažkas paskambino.
K.Kuzminienė girdėjo, kad vyras su pašnekovu susitarė susitikti pas savo motiną.
„Ten vyro garažas, jis ten remontavo motociklą ir dažnai su kažkuo susitikdavo“, – pasakojo kaunietė.
Žuvo dukters akivaizdoje
Iš draugiško pokalbio K.Kuzminienė suprato, kad jos vyrui skambino artimas žmogus. Sutuoktiniai tuomet naudojosi vienu automobiliu, todėl R.Kuzminas susiruošė važiuoti kartu su žmona ir dukterimi.
Eidama prie mašinos K.Kuzminienė sustojo prie spaudos kiosko nusipirkti laikraščių.
Netrukus ji išgirdo kelis šūvius ir dukters klyksmą.
Skubėdama prie automobilio moteris tarpuvartėje pamatė du tamsiai vilkinčius vyrus.
R.Kuzminienei pribėgus prie mašinos, mažametė duktė sėdėjo ant galinės sėdynės ir verkė, o kraujo klane gulintis jos vyras jau buvo negyvas.