Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pripažino, kad D.Budrevičienė turi teisę į neturtinės žalos, turėtos dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimą ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį.
Teismas taip pat pripažino, kad dėl neteisėto atleidimo ieškovės patirtas stresas, neigiami dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas turėjo įtakos jos sveikatos pablogėjimui, ir ši aplinkybė pagrįstai buvo vertinama nustatant neturtinės žalos dydį.
D.Budrevičienė į teismą kreipėsi prašydama iš AB „Krekenavos agrofirma“ priteisti pusę milijono litų neturtinės žalos atlyginimo. Moteris teigė, kad po nesutarimų su darbdaviais ir jos sprendimo paviešinti faktą, kad darbdavys moka darbuotojams dalį atlyginimo „vokeliuose“, dėl jos atleidimo iš pareigų dėl neva šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ji patyrė emocinę depresiją, po minėtų įvykių pasunkėjo jos įsidarbinimo galimybės, ji neteko pragyvenimo šaltinio, buvo pažeminta kitų darbuotojų akyse. Tai pablogino D.Budrevičienės sveikatą, ji neišlaikė įtampos ir sunkiai susirgo.
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkritį ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš Krekenavos bendrovės D.Budrevičienės naudai 85 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
Šį pirmosios instancijos sprendimą apskundė abi šalys – ir D.Budrevičienė, ir AB „Krekenavos agrofirma“. Ieškovė Lietuvos apeliacinio teismo prašė jai priteisti dar 415 tūkst. litų (iš viso – pusę mln. litų), o bendrovė prašė Panevėžio apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti bei priteisti bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.