Pirmadienį KT paskelbė, kad Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos,
įtvirtinančios juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, atitinka
Konstituciją.
Pasak teismo, juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn, jeigu fizinis asmuo, kuris veikia juridinio asmens naudai ir
interesais, padaro nusikalstamą veiką.
Taigi, juridinio asmens kaltė, teismo nuomone, yra siejama su jo naudai
veikiančio fizinio asmens kalte.
Be to, pasak teismo, Konstitucijai neprieštarauja ir aplinkybė, kuria
remiantis už tą pačią veiką gali būti nubaustas tiek fizinis, tiek juridinis
asmuo, kurio naudai tas fizinis asmuo veikia. Anot teismo, šiuo atveju yra
baudžiami du skirtingi asmenys.
Anot teismo, neprieštarauja Konstitucijai ir BK nuostatos, pagal kurias
viešiems juridiniams asmenims: valstybėms, savivaldybėms, valstybės ir
savivaldybės institucijoms ir įstaigoms bei tarptautinės viešosios
organizacijoms, nėra taikomos BK normos, bei normos, leidžiančios teismams
savarankiškai paskirti juridiniams asmenims bausmes.
Į vieną bylą KT buvo sujungęs 17 prašymų. Tarp jų yra ir Vilniaus
apygardos teismo kreipimasis dėl Darbo partijos bylos.
Darbo partijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šių metų
vasarį nusprendė kreiptis į KT, kad šis išaiškintų tam tikrus juridinio
asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn galimybės aspektus. Teismui kilo
abejonių, ar juridinis asmuo gali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu ir
būti atsakingas už fizinių asmenų padarytą veiką.
Šios bylos nagrinėjimas atidėtas, kol bus gautas KT nutarimas.
Prokurorai įtaria, kad Darbo partija neapskaitė 25 mln. litų pajamų ir
išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi
dotacijas valstybei padarė materialinę žalą.
Tarp pareiškėjų yra ir Seimo narių grupė, kuriai taip pat kilo abejonių,
ar Baudžiamajame kodekse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas
neprieštarauja Konstitucijai.
Toks kaltės perkėlimas juridiniam asmeniui, pareiškėjų nuomone,
nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintais visų subjektų lygybės
įstatymui, atsakomybės tik už kaltus veiksmus, visų asmenų teisės į
teisingą, nepriklausomą ir bešališką teismą, asmens baudžiamumo tik
remiantis įstatymais, dvigubo nubaudimo draudimo ir teisinės valstybės
principais.
Be to, pareiškėjų manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas sukuria
prielaidas nelygiaverčiai vertinti privačią įmonę ir valstybės ar
savivaldybės įstaigą, kuri, skirtingai nei privati įmonė, negali būti
patraukta baudžiamojon atsakomybėn.