„Kaltės nepripažįstu“, - prieš duodamas parodymus trečiadienį per
Vilniaus apygardos teismo posėdį žurnalistams sakė G.Petrikas.
Duodamas parodymus teisme buvęs EBSW prezidentas tikino, kad dėl žlugusio
LVKB, kurio po 50 proc. akcijų esą turėjo valstybė ir EBSW, kalta Vyriausybė
- Vidaus reikalų ministerija ir teisėsaugos institucijos.
„Kai premjeras (Adolfas Šleževičius - BNS) prašė paskolos kažkokiai
įmonei, LVKB jautė, kad įmonė negalės grąžinti paskolos, nes ji
bebankrutuojanti, todėl premjerui buvo atsakyta „ne“. Tada ir prasidėjo
banko problemos, kai buvo atsakyta, kad bankas neduos paskolų, nes tai buvo
rizikos zonos įmonė. Todėl prasidėjo priešprieša su Vyriausybe. (...) Tuo
metu banko buvo labai mažas įstatinis kapitalas - 20 mln. litų, o banke buvo
milijardiniai srautai. Mes norėjome didinti kapitalą, tačiau Vyriausybė
nesutiko. Tai yra pagrindinė problema, kodėl bankas buvo sužlugdytas“, -
banko žlugimo priežastį aiškino G.Petrikas.
Anot kaltinamojo, esminės reikšmės ir banko, ir koncerno įmonių žlugimams
turėjo teisėsaugininkų atliekami esą neteisėti turto areštai, dėl kurių
nebuvo įmanoma grąžinti įmonių paimtų paskolų. Pasak G.Petriko, tuometinė
verslo praktika buvo tokia, kad didelės paskolos buvo suteikiamos trumpam
laikui, todėl, kad jos būtų grąžintos, reikėjo imti dar paskolų. LVKB
garantuodavo, kad paskolos bus grąžintos.
„Buvo duodami kreditai didelėms sumoms, joms grąžinti dabar suteikiamas
10 ar 20 metų laikas, o tuomet - pusei metų ar metams. Visiems buvo aišku,
kad kreditų niekas negrąžins taip greitai, ir jie bus perdengiami kitais
kreditais, kitų įmonių imamais kreditais (...) Kadangi visa mūsų veikla buvo
investicinė, tai buvo suprantama kaip normalaus ir paprastas dalykas“, -
teigė G.Petrikas.
Anot jo, kai prokuratūra pradėjo areštuoti vieną po kitos EBSW įmonių
turtą, paskolas grąžinti pasidarė neįmanoma, nors prieš areštus LVKB galėjo
garantuoti paskolų grąžinimą įmonių turtu.
„Ištikus „Kauno holdingo kompanijos“ (KHK) krizei, Vidaus reikalų
ministerija pradėjo areštuoti mūsų sąskaitas. Tai sutrikdė visą sistemą, kad
būtų galima duoti tuos garantus, - teisme pasakojo buvęs EBSW prezidentas. -
Buvo tas turtas, bet jis buvo areštuotas. Lyg mes susitariame, kad bus
garantas, bet įmonė kitą dieną jau areštuota, o tai buvo neteisėta. Buvo
areštuojama tik dėl to, kad tai EBSW įmonės. Jos dėl to bankrutavo (...)
Jeigu nebūtų imtasi drastiškų ir neteisėtų veiksmų, šito reikalo mes dabar
nespręstume, ir visi kreditai būtų grąžinti.“
G.Petrikas tvirtino, kad savininkai sąmoningai nenorėjo sužlugdyti LVKB
ar iššvaistyti banko turto.
„LVKB buvo viena iš prioritetinių įmonių ir jokiu būdu nebuvo plano, kad
ją nustekenti. Buvo atvirkščiai - galvojama, kad tai pagrindinė mūsų sritis,
kur turėtume vykdyti savo investicijas. Mes norėjome išsaugoti banką ir
kurti visą mūsų verslą“, - posėdyje kalbėjo kaltinamasis.
Valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Gintaro Plioplio paklaustas,
kodėl vis dėlto 1997 metais pabėgo į JAV, G.Petrikas tvirtino sulaukęs
grasinimų susidoroti.
„Aš nenorėčiau įvardyti pavardžių, bet dingau dėl to, kad mano gyvybei
grėsė pavojus ir gavau informacijos, kad rengiamas su manim susidorojimas.
Aš susiruošiau net tą pačią dieną ir išvažiavau taip, kaip stoviu. (...) Tai
nebuvo siekimas išvengti atsakomybės, kadangi jau buvau paragavęs kalėjimo,
ir jis man didelės baimės nekėlė“, - pabėgimo priežastis aiškino
kaltinamasis.
Jis tvirtino, kad pabėgti paskatino ir įvykis Kauno tardymo
izoliatoriuje, kai jis buvo sulaikytas, esą tuomet jam buvo surengta „penkių
asmenų egzekucija“.
G.Petrikui prokuroras yra pateikęs kaltinimus keturiose epizoduose dėl
negrąžintų paskolų, kurios buvo suteiktos keturioms EBSW valdomoms įmonėms:
„Custos“, „Evadis“, „Autopaletė“ ir „Statybinių medžiagų investicija“,
tačiau pats kaltinamasis neigė daręs įtaką, kad būtų šios paskolos imamos.
Be to, prokuroras trečiadienį paprašė laikinai apriboti G.Petrikui
naudojimąsi Latvijos ir Danijos bankuose esančiomis sąskaitomis. Anot
G.Plioplio, Rygos „Saulės“ banke yra dvi sąskaitos, kurių vienoje - 150
tūkst. dolerių, kitoje - 328 doleriai, o Danijos „Nordea“ banke yra viena
sąskaita su 26 tūkst. dolerių. Teismas nusprendė nutarties priėmimą dėl šio
prašymo atidėti.
Kitas posėdis vyks liepos 2 dieną.
46 metų G.Petrikas kaltinamas, kad 1995 metais, būdamas banko Lietuvos
valstybinio komercinio banko tarybos pirmininku bei asociacijos „Grupė
Rytai, Baltijos šalys, Vakarai“ (EBSW) prezidentu, iš anksto susitaręs ir
veikdamas bendrininkų grupėje su kitais jau nuteistais asmenimis, organizavo
didelės vertės banko turto - per 16,2 mln. litų iššvaistymą.
Dėl iššvaistytų pinigų civilinį ieškinį yra pateikęs Lietuvos valstybinio
komercinio banko teises perėmęs Turto bankas. Jis iš kaltinamojo siekia
prisiteisti daugiau nei 16 mln. litų ir daugiau nei 2 mln. litų
delspinigių.
G.Petrikui gresia laisvės atėmimas iki 7 metų. Dalis G.Petriko
bendrininkų jau nuteisti anksčiau.
Tai ne vienintelis teismas dėl G.Petriko veiklos. Kauno apygardos teisme
jis kaltinamas 24 mln. litų „Kauno holdingo kompanijai“ (KHK) patikėto
svetimo turto iššvaistymu.
G.Petrikas JAV buvo sulaikytas Lietuvos prašymu 2004-ųjų pavasarį.
Lietuvos prašymu jį sulaikė JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai.
Kurį laiką lietuvis bylinėjosi dėl ekstradicijos, rašė skundus, tačiau
vėliau pranešė sutinkąs būti išduotas. 2007-ųjų rugsėjo 20 dieną G.Petrikas
pargabentas į Lietuvą.
Lietuvos teismai paskelbė neturintys pagrindo nustatyti ar pratęsti
suėmimo, nes G.Petriko suėmimo JAV laikas viršija įstatymais nustatytą
maksimalų terminą. Įtariamajam buvo skirtas namų areštas. Prokurorų teigimu,
G.Petrikas laikosi namų arešto sąlygų.
G.Petrikas iš Lietuvos pabėgo 1997 metais. Amerikoje jis gyveno svetima
pavarde, vertėsi akinių nuo saulės prekyba.