Tai numatyta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtose
Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo proceso
kodekso pataisose, kurias įvedus pagreitėtų ikiteisminio tyrimo
procesas ir sumažėtų biurokratinių formalumų priimant sprendimus.
Pataisomis taip pat siekiama įteisinti, jog kai kurias
kardomąsias priemones, tokias kaip dokumentų paėmimas, rašytinis
pasižadėjimas neišvykti ar nuolatinės asmens registracijos
policijoje, galėtų skirti ne tik prokuroras, bet ir ikiteisminį
tyrimą atliekantis pareigūnas. Tai ne tik pagerintų asmens teisių
apsaugą, bet ir iš dalies išspręstų areštinių užimtumo klausimą.
Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, šiuo metu
galiojančios kai kurios abiejų kodeksų nuostatos gerokai vilkina
ikiteisminio tyrimo procesus. „Nemanau, kad Lietuva yra tiek
turtinga šalis, kad galėtų į visus - tiek smulkių nusižengimų, tiek
rimtų nusikaltimų - tyrimus investuoti vienodas pinigų ir laiko
sąnaudas. Ir, beje, pastarųjų nenaudai“, - teigė ministras R.Palaitis.
Esminės kodeksų pataisos apima kai kurias kardomąsias
priemones, nuosavybės teisių apribojimo terminus bei nusikalstamos
veikos padarytos žalos nuosavybei sumas, nuo kurių taikoma
baudžiamoji atsakomybė.
Taip pat siekiama pakeisti nuosavybės teisių apribojimo
nuostatą, kad išimties atvejais pakartotinai nuosavybės teisės
galėtų būti apribojamos iš viso iki 6 mėnesių, o ne du kartus po
tris mėnesius, kaip yra šiuo metu.