Siekiant šį „konvejerį“ sustabdyti, prieš kurį laiką buvo užsimota turgavietėse įvesti kasos aparatus, tačiau nepavykus to padaryti, nuo liepos 1–osios bandoma prekybą maisto produktais turguose griežtinti kitais būdais – kiekvienas turgavietės administracijos užregistruotas prekiautojas mėsa, jos gaminiais, kita žemės ūkio produkcija privalo pateikti jų kilmės bei įsigijimo dokumentus.
Taip pat kasdien būtina vesti parduodamų prekių apskaitą specialiuose žurnaluose. Tad šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar naujoji tvarka užtikrins turgavietėse sąžiningą prekybą?“
VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas ČEREŠKA:
„Ir pirkėjai, ir šalies ūkininkai piktinasi, kad turguose prekeiviai, pardavinėdami lenkišką ar kitokią importinę produkciją – braškes, daržoves, bulves ir kt., dangstosi lietuviškos produkcijos vardu.
Kaip kontroliuojamas šis procesas? Pernai VMVT atliko beveik penkis šimtus patikrinimų. Daugiau nei pusės patikrinimų metu užfiksuota įvairių pažeidimų. Daugiausia, net ketvirtadalis, jų buvo susiję su maisto produktų ženklinimu ir bendrų higienos reikalavimų nesilaikymu. Pernykštės problemos kartojasi ir šiemet. Per pirmąjį 2009 m. pusmetį apskričių, miestų ir rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliko 488 patikrinimus turgavietėse, iš jų 120 planinių ir 368 neplaninius.
Patikrinimai su nustatytais pažeidimais sudarė 43 proc. visų patikrinimų skaičiaus.
VMVT, siekdama užtikrinti saugaus ir kokybiško maisto tiekimą vartotojui, saugodama Lietuvos rinką nuo vartotojus klaidinančios informacijos apie maisto kilmę, atsižvelgdama į didėjančius šviežių vaisių ir daržovių įvežimo į Lietuvos Respubliką srautus iš kitų šalių ir vertindama riziką, susijusią su įvežamo maisto kokybe, sauga ir ženklinimu, nuo birželio atlieka tikslinius braškių patikrinimus. Patikrinta 37007 kg braškių. Patikrinimo metu nustatyti šie pažeidimai: prekyba braškėmis be įsigijimo dokumentų sudarė 50 proc. visų nustatytų pažeidimų, ženklinimo pažeidimai – 49 proc., kokybės pažeidimai – 1 proc.“
Žemės ūkio rūmų projekto „Turgelis“ koordinatorius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas MACIULEVIČIUS:
„Realiai naujosios taisyklės skirtos tik juridiniams asmenims ir prekiaujantiesiems su verslo liudijimais. Mūsų turgeliuose asmenys su verslo liudijimais neprekiauja, o juridiniai prekiauja tik tie, kurie turi tautinio paveldo arba ekologinę sertifikaciją. Žodžiu, mūsų veiklos principas visiškai kitoks nei tradicinių turgaviečių, tačiau nenorime veltis į karą su tradiciniais turgais, nenorime, kad būtų priežasčių priekaištauti, neva mes nevykdome vienokių ar kitokių reikalavimų.
Šiuo metu ūkininkų turgelių yra apstu.
Vieni tokius privačius turgelius steigia norėdami pasipinigauti, kiti – siekdami didesnės pirkėjų traukos į prekybos centrus. Net neabejoju, kad kai kuriuose jų gali vykti prekyba ir ne pačių žemdirbių pagaminta produkcija. Jei kalba eitų vien apie mobiliuosius ūkininkų turgelius, drąsiai teigčiau, kad to nėra. Bet dabar vos ne prie kiekvieno prekybos centro šurmuliuoja nekontroliuojamos prekyvietės. Tad, nėra abejonės, reikia ir daugiau kontrolės.
Tuo tarpu mobiliuosius turgelius administruoja žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Mūsų prekiautojai po truputį stoja į šį kooperatyvą. Todėl mes sėkmingai įgyvendiname savikontrolės mechanizmą. Ne kartą jau įrodėme, kad šis savikontrolės mechanizmas puikiai veikia. Tačiau ten, kur organizatoriai esame ne mes, neatmetu nesąžiningos prekybos galimybės. Teko girdėti, kad kai kur prieš tris mėnesius jau vyko prekyba šviežiomis „lietuviškomis“ bulvėmis, nors iš tikrųjų tuo metu mūsiškos bulvės dar galėjo tik dygti.
Noriu priminti, kad yra išleistas žemės ūkio ministro pasirašytas rekomendacijų aprašas, pagal kurį ūkininkų turgeliuose, t.y. vykdant prekybą viešosiose vietose, turėtų dalyvauti kuri nors ūkininkų savivaldos organizacija. Pageidautina, kad būtų atsakingas asmuo, turintis galimybę kontroliuoti. Deja, daug kur šių rekomendacijų nepaisoma.“
Individualios Audronės Žilienės įmonės savininkė, Raseinių r. ūkininkė Audronė ŽILIENĖ:
„Mes seniai esame įgyvendinę visus reikalavimus, todėl visiškai nesibaiminu naujienų. Ir kiti ūkininkai tegu neverkšlena – jei gamini kitiems žmonėms maistą, jo kilmė turi būti aiški. Visą savo sveikatą sudėjome, kol įrengėme VMVT reikalavimus atitinkančią mėsos perdirbimo įmonę. Iš pradžių planavome užsiimti tik perdirbimu, bet vėliau teko pirkti ir savų gyvulių, nes jų, tinkamai išaugintų, įsigyti nėra kur. Ar kiti žmonės mano, kad gali nuvažiuoti į Lenkiją, nusipirkti nežinia kur ir nežinia kieno augintą kiaulę, sugrūsti ją į dešrą ir pardavinėti kaip savo? Aš – už kontrolę.
Šaunuolė VMVT, kad leidžia ūkininkams prekiauti, bet ji turi užtikrinti ir atitinkamą kontrolę. Priešingu atveju iki ligų protrūkio tik vienas žingsnis.“
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Gintautas KNIUKŠTA:
„Turgelių, kuriuose ūkininkas gali parduoti savo išaugintą produkciją, idėja džiugina. Tačiau mūsų asociaciją neramina tai, kad po šių turgelių priedanga bandoma parduoti nelietuviškus gaminius ir tai daroma klastojant dokumentus arba visiškai jų neturint. Tad VMVT tenka vis didesnis darbo krūvis, ir klausimas, ar ji viena bus pajėgi šiuos negatyvius procesus įveikti.
Reikia bendromis pastangomis kovoti su kontrabandine mėsa ir su šešėlinės ekonomikos klestėjimu. Sunkmečiu tai ypač aktualu. Mėsos perdirbimo įmonėse, kuriose dirba šimtai žmonių ir kurios moka valstybei mokesčius, darbo apimtys mažėja, mažėja ir vietinės produkcijos pardavimai prekybos centruose. Tuo tarpu ekonomikos šešėlis turgavietėse tik plečiasi. Todėl siekiant sąžiningos konkurencijos reikėtų kuo greičiau jose įvesti kasos aparatus.“
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita SOROKIENĖ:
„Reikalavimas prekiautojams pildyti žurnalą apie parduotą produkcijos kiekį ir atsakingų turgaviečių atstovų vykdoma atvežtos parduoti produkcijos apskaita bet kokiai kontrabandai nišos tikrai nepalieka. Nors tokių masiškų nusižengimo atvejų, kaip buvo bandoma įteigti, iki šiol tikrai nebuvo.
Tačiau turgaviečių vadovai pastebi, kad vadinamuosiuose ūkininkų turgeliuose prekiaujama net kiniškais unguriais. Tai taip pat turi būti kontroliuojama. Šiandien didžiausia problema – skirtingi PVM tarifai Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje. Dėl to kenčia ir ūkininkai, ir turgaviečių pardavėjai. O lenkai šaunuoliai – jie net etiketes lietuviškas jau spausdina ir yra ištyrę rinką, ką lietuviai labiausiai mėgsta.“