Į Klaipėdos apskrities policiją pagalbos kreipėsi Lenkijos pareigūnai.
Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ne vienas ikiteisminis
tyrimas dėl neteisėto mokėjimo kortelių panaudojimo.
Kol kas neaišku, kas trylika kartų įvairiose uostamiesčio parduotuvėse
pirko įvairiausių prekių - kaskart maždaug už vieną tūkstantį litų.
Spėjama, kad pirkėjas nežinojo, kiek pinigų yra svetimoje sąskaitoje,
todėl didesnių sumų neišleisdavo.
Kas pasinaudojo banko kortele ir išleido 2 tūkst. litų, nežino ir
keturiadešimtmetis klaipėdietis. Spėjama, kad prekių interneto
parduotuvėje už šią sumą iš svetimos kišenės nusipirko Prancūzijoje
gyvenantis asmuo.
Klaipėdietis neseniai buvo išvykęs į Prancūziją. Šioje šalyje jis buvo
išsinuomojęs lengvąjį automobilį ir atsiskaitė už paslaugą banko
mokėjimo kortele. Gali būti, kad tuomet nuo kortelės buvo nuskaityti
visi sąskaitos numeriai ir įsidėmėti kodai.
Tokių pranešimų pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau. Nusikaltėliai
tampa vis išradingesni, pinigai išgaruoja vis mįslingiau.
Klaipėdos policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų
teigimu, tokios rūšies nusikaltimų Lietuvoje atsirado prieš keletą metų.
Nors kol kas trūksta patirties tirti internetines vagystes ir
sukčiavimą, tačiau bendradarbiaujant su kolegomis iš užsienio jau pavyko
keletą jų atskleisti.
Klaipėdos centre, prie vieno bankomato, buvo sumontuota įranga, kuri
žmogui atsiimant pinigus nuskaitydavo visą kortelės informaciją.
Sulaikyti keli įtariamieji laukia teismo.
Už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, klastojimą,
disponavimą svetimais duomenimis baudžiama bauda, areštu arba laisvės
atėmimu iki 6 metų.
Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovo pareigas laikinai einančio
Arūno Užkuro teigimu, neretai be pinigų likę žmonės būna patys kalti dėl
savo lengvabūdiškumo. Jie nesaugo savo kortelių, palieka jas viešoje
vietoje, kartais leidžia jomis pasinaudoti artimiesiems ar pažįstamiems.
Į policiją kreipėsi kelis šimtus litų praradęs pensininkas, kuris teigė,
kad asmens ir savo banko kortelės duomenis pateikė policijos pareigūnu
prisistačiusiam asmeniui, esą to reikia atliekamam ikiteisminam tyrimui.
„Joks pareigūnas neturi teisės prašyti nurodyti tokios informacijos“, -
perspėjo A.Užkuras.