Taip BNS teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vyriausiasis prokuroras
Algimantas Kliunka.
„Trukdė Rusijos pozicija. Pastaruoju metu tik greičiau atsakyti
pradėjo, seniau net neatsakydavo. Tiriant organizavimo versijas,
bandant apklausti liudytojus buvo sakoma, kad tai prieštarauja
valstybės nacionaliniams saugumo interesams. <...> Nė vienai valstybei
tikriausiai nepavyko iš Rusijos išgauti Rusijos piliečio pagal
tarptautines konvencijas ir tarptautinius susitarimus“, - tvirtino
teisėsaugininkas
Vilniaus apygardos teismas jau atvertė Medininkų žudynėmis
kaltinamo Latvijos piliečio buvusio SSSR vidaus reikalų ministerijos
vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON)
milicininko Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) bylą, tačiau
kitų įtariamųjų į Lietuvos teritoriją atvežti nepavyksta.
Pasak A.Kliunkos, nuo to laiko, kai pavasarį buvo įteikti įtarimai
Rusijoje sulaikytam A.Ryžovui, daugiau pagalbos iš Rusijos teisėsaugos
nebuvo gauta. Jis, pasak A.Kliunkos, rusų kolegų taip ir nebuvo
apklaustas.
„Jie pranešė, kad klausimas svarstomas, bet atsakymo nepateikė.
Birželio pabaigoje vėl buvo pateiktas prašymas apklausti A.Ryžovą“, -
tvirtino A.Kliunka.
Kitus įtariamuosius - taip pat buvusius „omonininkus“ - būrio vadą
Č.Mlyniką ir šio būrio milicininką A.Laktionovą Rusijos teisėsauga
atsisakė išduoti, nors A.Kliunkos teigimu, kai kurių įtariamųjų buvimo
vieta Lietuvos teisėsaugai buvo žinoma, žinota, kad jie keisdavo
gyvenamąsias vietas.
Taip pat, anot A.Kliunkos, sunku buvo apklausti ir liudytojus,
kurių Rusijos teisėsauga taip pat neišduodavo.
„Jie neišduodavo, sakydavo, kad tai yra patraukimas baudžiamojon
atsakomybėm, o patraukti baudžiamojon atsakomybėn jie negali. <...> Kai
kurie liudytojai buvo apklausti slapta užsienyje, daug anoniminių
liudytojų. Liudytojai taip pat buvo apklausiami užsienyje įsikūrusiose
Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. <...> Mes dalį žmonių surasdavome
ir patys, bet jų dažnai neapklausdavo teigiant, kad jie gali tapti
įtariamaisiais“, - sakė pareigūnas.
ONKTD vyriausiasis prokuroras atmetė kaltinimus, esą Generalinė
prokuratūra turėtų kvalifikuoti dabar suimtojo K.Michailovo galimai
atliktus veiksmus į karo nusikaltimą.
„Juk yra 15 veikų - karo nusikaltimų ir juos lyginant su šia
sudėtimi arba visi požymiai neatitinka faktinių aplinkybių, arba
trūksta vieno ar kito elemento“, - teigė A.Kliunka.
Be to, pasak A.Kliunkos, dabartiniame kaltinime nurodyta nusikaltimo
sudėtis, tai yra, nužudymas dviejų ar daugiau asmenų dėl
nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečių pareigų vykdymo, numato
griežčiausią įmanomą bausmę - laivės atėmimą nuo penkerių iki
dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.
Viešojoje erdvėje pasigirdusius kaltinimus dėl to, kad vienintelį
Medininkuose gyvą likusį Tomą Šerną ar kitus nukentėjusiuosius turėtų
ginti valstybės skirti gynėjai, A.Kliunka irgi atmetė.
Anot pareigūno, Generalinė prokuratūra tam neturi teisės, o ir
pats kaltintojas atstovauja nukentėjusiesiems.
„Byla yra nevilkinama, o pasirodę viešojoje erdvėje neigiami
vertinimai yra prokurorų darbo paniekinimas“, - tvirtino ONKTD
vyriausiasis prokuroras.
1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste
budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro“
pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos
darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas
Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs
muitininkas T.Šernas.
Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį
nusikaltimą padarė buvusios Sovietų sąjungos ypatingosios paskirties
milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.