Teisingumo ministras Remigijus Šimašius ketvirtadienį BNS sakė,
kad elektroninio monitoringo priemonių įdiegimą Vyriausybė galėtų
svarstyti spalio mėnesį, o techniškai tam gali būti pasirengta kitų
metų antroje pusėje.
„Šis įstatymas sudarytų galimybę teismui ne tiesiog įpareigoti
asmenį kažkur nesilankyti ar kažkur būti nustatytą laiko tarpą, bet ir
realų mechanizmą, kad tai būtų užtikrinta. Kai kuriais atvejais, asmuo,
vietoje to, kad būtų uždarytas, būtų stebimas elektroniškai, ir tai
kainuotų pigiau. Kai kuriais atvejais elektroninis stebėjimas gali
palengvinti policijos pareigūnų ar pataisos inspekcijų darbą“, - sakė
R.Šimašius.
Manoma, kad nuteistuosius stebėtų regioninės pataisos inspekcijos
prie Kalėjimų departamento.
Teisingumo ministerija teigia, kad parengtas ir visuomenei bei
suinteresuotoms institucijoms pateiktas derinti Probacijos įstatymo
projektas leistų sumažinti nusikaltimų skaičių bei efektyviau įtraukti
į visuomenės gyvenimą nuteistuosius.
„Šiuo metu probacija (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis
atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir lygtinis paleidimas iš
pataisos įstaigų) nėra sistemiškai reglamentuota ir neužtikrina
tinkamos nusikaltusių asmenų resocializacijos“, - sakoma Teisingumo
ministerijos pranešime spaudai.
Įstatymo projekte numatyta, kad nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų
socialinę charakteristiką, socialinės integracijos poreikius ir elgesį
probacijos metu, būtų taikoma adekvati priežiūra ir teikiama
reikalinga socialinė pagalba, vykdant specialias pataisos programas,
orientuotas į jų elgesio ir mąstymo keitimą, darbinių įgūdžių
lavinimą.
Siūloma, kad nuteistiesiems reabilituotis padėti galėtų ir
įvairios visuomeninės organizacijos bei savanoriai, kurių pagalbą
nuteistasis galės pasirinkti ir savo nuožiūra.
Daugiau įpareigojimų, kurie darytų teigiamą poveikį nuteistojo
elgesiui siūloma taikyti ir teismui, skiriančiam bausmės atidėjimą:
įpareigoti nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, auklėti
ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata,
išlaikyti juos, drausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir kt.
Tikimasi, kad patvirtinus šį įstatymo projektą, sumažėtų ir teismų
darbo krūvis, nes būtų atsisakyta teismo funkcijos atleidžiant asmenį
nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (dabar
per metus teismai nuo bausmės atleidžia per 2100 nuteistųjų, kai jiems
pasibaigia bausmės vykdymo atidėjimas).
Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje
pagal jai tenkančių kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų.