„Mes (policija - BNS) šiandien konstatuojame - mums nepakanka
teisinių įrankių tramdyti šį blogį", - trečiadienį per spaudos
konferenciją teigė darbo grupėje dalyvavusio Policijos departamento
Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla.
Anot pareigūno, šiuo metu policininkai gali tik įspėti
smurtaujantį asmenį, tačiau už įspėjimo nepaisymą jokių teisinių
padarinių smurtautojas nepatiria.
„Štai ką mes siūlome: atvykus policijos pareigūnams į iškvietimą,
konstatavus smurto šeimoje faktą, asmuo yra oficialiai įspėjamas.
Pasikartojus tokiam atvejui, jau jo atžvilgiu būtų taikomos konkrečios
sankcijos - bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų arba administracinis
areštas nuo 5 iki 30 parų", - teigė R.Požėla.
Spaudos konferencijos, per kurią buvo pristatyti tyrimo „Politikos
kryptys dėl smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą šalyse,
įstojusiose į Europos Sąjungą (ES) 2004 m." rezultatai, dalyviai
kritikavo Lietuvoje veikiančią tvarką, kai nukentėjusioji pusė dėl
smurto šeimoje gali kreiptis tik privataus kaltinimo būdu.
„Pats pareiškimas problemų neišsprendžia, kol policija neturi
svertų (...) Policija yra ginkluota, bet ginklo naudojimo galimybių ji
neturi, ir smurtautojas tai žino", - teigė Vilniaus miesto Motinos ir
vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė.
Pasak jos, smurtautojams taip pat galėtų būti atimami leidimai
turėti ginklus ir vairuotojų pažymėjimai, nustatyta pareiga
kompensuoti valstybinių ar nevyriausybinių institucijų išlaidas,
patirtas aukai gyvenant globos centruose.
„Tai yra kompleksinė problema, susijusi su moters sveikata, su
vaikų sveikata, su vaikų ugdymo paslaugomis ir pribrendo reikalas
pasiskaičiuoti, kiek kainuoja valstybei tas smurtas (...) Pradėjome
kalbėti, kad smurtautojas turėtų iš dalies dengti kaštus, kuriuos
valstybė, savivaldybė patiria, kai moteris ir vaikas gyvena pensione",
- teigė pensiono vadovė.
Seimo narės socialdemokratės Aušrinės Marijos Pavilionienės
nuomone, dabartinė tvarka, kai byla smurtautojui keliama privataus
kaltinimo būdu, padaro daugiau žalos pačiai smurto aukai.
„Auka, palaužta smurto ir baimės sukilti prieš smurtautoją,
išsekinta ekonominio nepritekliaus, nesusivokianti įstatymuose,
nesiryžta pradėti teismo proceso", - teigė parlamentarė.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Vilanos
Pilinkaitės-Sotirovič tvirtinimu, Lietuva yra vienintelė šalis tarp
įstojusiųjų į ES 2004 metais, kur smurto prieš moterį nusikaltimai
sprendžiami privataus kaltinimo praktika.
Lietuvoje, anot Lygių galimybių plėtros centro vadovės, nors ir
numatyta atsakomybė už seksualinius nusikaltimus, nėra išskiriama
tokio pobūdžio nusikaltimų tarp partnerių ar santuokoje.
Be to, pasak V.Pilinkaitės-Sotirovič, Lietuvos teisės aktai
nenumato, kaip derėtų elgtis pareigūnams, sprendžiant smurtautojo
sulaikymo problemą, nes šiuo metu jis, sulaikytas policijos, po kelių
valandų paleidžiamas ir grįžta namo, kur vėl pakelia ranką prieš
sutuoktinę ar sutuoktinį.
„Kai Seime buvo keletas iniciatyvų, kad smurtautojas būtų
iškeldinimas iš būsto, net kai būstas yra smurtautojo nuosavybė,
keisti tas nuostatas buvo labai sudėtinga. Parlamentarai pareiškė, kad
jeigu smurtautojas negali grįžti į jam priklausantį būstą, taip
pažeidžiama jo konstitucinė teisė į asmeninę nuosavybę", - teigė Lygių
galimybių plėtros centro projektų vadovė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nors Lietuvos įstatymai gina
vaikus kaip smurto aukas, tuomet, kai jie tampa smurto šeimoje
liudininkais, jie nėra laikomi aukomis.
Tuo metu kitose valstybėse už seksualinį smurtą prieš vaikus
tėvams skiriamos ne tik bausmės, tačiau ir motinystės (tėvystės)
apribojimai. Lietuvos teisės aktuose tai nėra reglamentuota.
Kad smurtas prieš vaikus turi įtakos vaiko polinkiui nusikalsti,
pabrėžė ir Policijos departamento Viešosios policijos valdybos
viršininkas.
„Pagrindiniai veiksniai, turintys neigiamos įtakos atsirasti
neigiamoms nuostatoms ir poelgiams, yra šeimos įtaka, bendraamžių
tarpusavio santykiai, mokyklos vaidmuo ir neužimtumas (...) Neretai
tai, kas vyksta šeimoje, vaikai perkelia į mokyklą, gatvę, smurtauja
prieš silpnesnius, susiburia į organizuotas grupes", - tvirtino
R.Požėla.
Polijos pareigūno teigimu, tendencija rodo, jog ir nusikaltusių,
ir nukentėjusių nepilnamečių truputį sumažėjo, tačiau problema dar
tebėra labai rimta.
Per 7 šių metų mėnesius ištirta 2510 veikų, padarytų nepilnamečių
ar jiems dalyvaujant. Tai 7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu
laikotarpiu. Užfiksuoti 2089 įvykiai, kai vaikai nukentėjo nuo įvairių
nusikalstamų veikų ir tai 15 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Sumažėjo nukentėjusių nepilnamečių nuo tėvų (šiemet - 194, pernai
- 253), patėvių, globėjų ir artimų giminaičių (šiemet - 62, pernai -
84), nepažįstamų asmenų (šiemet - 658, pernai - 794).
Šiemet per 7 mėnesius fizinę prievartą patyrė 768 nepilnamečiai,
pernai - 817, psichologinę - šiemet 99, o pernai - 103, seksualinę -
šiemet 80, o pernai 75.