Tai pirmadienį, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismo (VAT)
kolegiją, sakė Medininkų žudynių byloje kaltinamas K.Michailovas.
„Aš suprantu kokiomis akimis į mane žiūri žuvusiųjų
artimieji, bet jie jau į mane žiūri, kaip į prisidėjusį prie
nužudymų. Jeigu aš jų paklausčiau, kodėl jūs (nukentėjusieji -
BNS) taip manote, jūs negalėtumėte atsakyti (...) Žmonės yra
„suzombėję", jie buvo „suzombinti" prokuratūros ir žiniasklaidos",
- teigė K.Michailovas.
Kaltinamojo advokatas Arūnas Marcinkevičius, išgirdęs, kad
prokurorai siūlo atmesti visus birželio pabaigoje pateiktus
prašymus, pasakė, kad prašymų teismui bus pateikta dar daugiau.
„Byla teismui neparengta (...) Prašymų vis gausėja, gausėja ir
gausėja. Maždaug tiek pat kiek prokuroras atmetė, prašymų dar
tris kartus tiek pateikiame", - tvirtino A.Marcinkevičius.
Vis dėlto, teismas pareiškė, kad ketvirtadienį vyksiančiame
posėdyje advokatai prašymų teikti nebegalės, o, jei reikės, tai
galės daryti įrodymų tyrimo metu.
Viename prašymų, K.Michailovo advokatas prašė teismo
nustatyti, ar iš tiesų, kad per vieną vienintelio tragediją
išgyvenusio Tomo Šerno apklausą prokurorai jo klausė, ar buvo
girtaujama Medininkų poste ir ar tikrai su muitininkais buvo dar
vienas žmogus, kuris vėliau pabėgo.
Tuo metu prokurorai stebėjosi, kodėl teismas užverčiamas
prašymais.
„Keista, kad prašymai neduodami iš karto, o dalimis", - po
posėdžio teigė prokuroras Saulius Verseckas.
Prokurorai pirmadienį prašė netenkinti kelių dešimčių
Medininkų žudynių byloje kaltinamo K.Michailovo advokatų
prašymų, pateiktų birželio pabaigoje.
Pasak VAT posėdyje kalbėjusio prokuroro Rolando Stankevičiaus,
VAT teisėjų kolegija turėtų atmesti gynėjų prašymus dėl
papildomos informacijos išreikalavimo iš Lietuvos ir Rusijos
valdžios institucijų.
Visi gynėjų prašymų, anot prokuroro, nėra susiję su byla
arba nepagrįsti, arba yra pertekliniai.
Birželio pabaigoje K.Michailovo gynėjai Arūnas Marcinkevičius
ir Ingrida Botyrienė pateikė keletą dešimčių prašymų
išreikalauti duomenų tiek iš Lietuvos, tiek iš Rusijos valstybės
institucijų: Rusijos prokuratūros, Valstybės saugumo departamento,
Generalinės prokuratūros, Seimo kanceliarijos, Krašto apsaugos
ministerijos, Policijos departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir
kitų institucijų.
VAT teisėjų kolegija ir pati atmetė K.Michailovo advokatų
prašymus, pirmiausia dėl jų teiginių, esą kyla abejonių, ar
kaltinamas yra tikrai tas asmuo, kurio ieškota ir neva Latvijoje
gyvena du asmenys: K.Michailovas ir K.Nikulinas.
„Abejonių del kaltinamojo asmenybės nekyla (...) Nikulinas ir
Michailovas yra vienas ir tas pats asmuo", - teismo posėdyje
paskelbė teisėja Sigita Vainauskienė.
Taip pat buvo atmestas prašymas pakeisti suėmimą į lengvesnę
kardomąją prašymą, nes esą dėl suėmimo bus sprendžiama, kai
bus pasibaigęs suėmimo terminas.
VAT taip pat nusprendė netenkinti prašymo dėl nusikaltimo
senaties, nes remiantis senuoju, 1961 metų Baudžiamuoju Kodeksu,
kurio galiojimo metu įvykdyta nusikalstama veika, senaties termino
sprendimo klausimas priklausė teisėjų kompetencijai, taigi tikslaus
senaties termino nebuvo numatyta. Dabar byla nagrinėjama pagal
naująjį kodeksą, kuris numato, kad senatis tokiems nusikaltimams
yra 20 metai - taip esą todėl, kad naujasis kodeksas numato ne
mirties, o lengvesnę - įkalinimo iki gyvos galvos maksimalią
bausmę. Taigi, anot teismo, senatis sueis 2011 metų liepos 31
dieną.
Taip pat nuspręsta netenkinti advokatų prašymo taikyti
imunitetą K.Michailovui, kaip kandidatui į Europos Parlamentą,
tačiau, teismo teigimu, Latvijos prokuratūra jau buvo pasisakiusi,
kad tuomet imunitetas kandidatui į Europos Parlamentą negalioja.
Vienintelis gynėjų prašymas, kurį VAT patenkino, - leisti
kaltinamojo advokatams ir prokurorams su nukentėjusiųjų atstovais
susikeisti pusėmis.
Buvęs SSSR vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos
ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas
K.Michailovas (buvęs Nikulinas) kaltinamas dalyvavęs Medininkų
žudynėse.
Šiuo metu K.Michailovas suimtas - rugpjūčio pabaigoje Lietuvos
apeliacinis teismas nusprendė, kad ši griežčiausia kardomoji
priemonė bus taikoma iki spalio pabaigos, nors kaltinamasis prašė
ją panaikinti.
K.Michailovas kaltinamas dalyvavęs Lietuvos pareigūnų
Medininkų muitinės poste žudynėse 1991 metų liepos 31 dieną.
Latvijos pilietis K.Michailovas ilgą laiką buvo vienintelis
pasiekiamas tyrėjams ir teismui įtariamasis, kuriam pateikti
oficialūs įtarimai septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo byloje.
Tačiau balandžio pradžioje prokurorai patvirtino, kad įtarimai
įteikti ir Aleksandrui Ryžovui.
Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų - taip pat
buvusių omonininkų - būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio
milicininkų Andrejaus Laktionovo bei A.Ryžovo - yra atskirtas ir
tęsiamas toliau.
1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų
išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų
kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas
Orlavičius, „Aro" pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas
Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas
Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas
policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas
buvęs muitininkas T.Šernas.
Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad
šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų sąjungos ypatingosios
paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.