Čečėnai Gatajevai Kaune dar kartą pasiųsti už grotų (nuotraukos)

Šių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė pirmąjį nuosprendį rezonansinėje Gatajevų byloje. Sutuoktiniai buvo pripažinti kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti.

Nors čečėnams buvo pareikšti kaltinimai turto prievartavimu, pirmosios instancijos teismas šią veiką perkvalifikavo į savavaldžiavimą, todėl jiems buvo skirtos palyginti švelnios bausmės - po 10 mėnesių nelaisvės. Čečėnus teismas išteisino ir dėl jiems inkriminuoto sukčiavimo.

Šiandien Kauno apygardos teismas konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas neteisingai, ir sugriežtino nuosprendį. Sutuoktiniai pripažinti kaltais prievartavus turtą iš šešių globotų našlaičių.

Skelbiant sprendimą teismo salėje M. ir Ch.Gatajevų nebuvo. Daugiau nei dešimtį mėnesių už grotų jau praleidę čečėnai šiandien turėtų būti suimti ir išgabenti į pataisos namus. Ten jiems teks praleisti likusią skirtos bausmės dalį. M.Gatajevą ginantis vienas garsiausių Kauno advokatų Ričardas Girdziušas sakė esantis įsitikinęs, kad nuteistieji nekalti, svarsto galimybę šį verdiktą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Sutuoktiniai M. ir Ch.Gatajevai į Lietuvą atvyko beveik prieš dešimtį metų, padedant įtakingiems to meto dešiniesiems politikams. Deklaravę kilnius tikslus - globoti karo metu našlaičiais tapusius mažuosius tautiečius, Rusijos federacijos piliečiai įsikūrė Kauno centre bei Kauno rajone, Karmėlavoje. Iki šiol belieka spėlioti, ar į Lietuvą be asmens dokumentų atvežti našlaičiai, čia nebuvo „legalizuoti“ padedant įtakingiems užtarėjams aukščiausiuose politikos sluoksniuose.

Nors čečėnai tvirtino esantys Grozne registruotų vaikų globos namų „Rodnaja semja“ (Gimtoji šeima, - aut. past.) steigėjai, Lietuvoje oficialios veiklos jie nebuvo įregistravę. 

Į teisėsaugos akiratį daugiau nei dešimtį tautiečių globoję čečėnai pakliuvo praėjusių metų rudenį, kai pagalbos kreipėsi neseniai pilnametystės sulaukusi našlaitė Seda E. Ji atskleidė iki tol slėptą tiesą - respektabilių čečėnų šeimynoje dėjosi kraupūs, sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai. Vien už tai, kad panoro išeiti iš globėjų namų ir gyventi atskirai, Seda E. buvo mušama, ją Gatajevai grasino nužudyti. Egzekucijos buvo rengiamos viešai, siekiant įbauginti kitus globotinius. Už nepaklusnumą juos grasinta išvežti į karinių konfliktų draskomą Čečėniją. Svariais įrodymais byloje tapo engiamos našlaitės padaryti garso įrašai.

Sedą mušė tiek Chadižat, tiek jos vyras Malikas. Byloje esama duomenų, kad čečėnė merginą talžė rankomis, šluota ir skėčiu, o jos sutuoktinis smogė kėde į galvą.

Negana to, mušant našlaitę aidėjo ir kraują stingdantys jos globėjų grasinimai.

„Aš tave išsiųsiu pas motiną“, „aš tau galvą nurausiu“, „mes ją papjausim“, „mes turim teisę tave užmušti, tavo tėvas prieš savo mirtį mums liepė“, „taip mes ir padarysime“, - tai tik dalis Ch.Gatajevos ištartų žodžių.

M.Gatajevas neatsiliko nuo žmonos - grasino našlaitei perrėžti gerklę, sudaužyti galvą.

„Aš tavęs nelaikysiu ir su tavimi nesiterliosiu - tuoj papjausiu ir galvą nurausiu“, „aš sutinku iš pradžių tave užmušti, o paskui 20 metų sėdėti kalėjime“, „aš galvą tau nurausiu“, „aš tave papjausiu“, - grasino M.Gatajevas.  Byloje esama duomenų, kad viešumoje jautriu ir rūpestingu našlaičių globėju neretai vadinamas M.Gatajevas, gyventi atskirai panorusią Sedą smaugė abiem rankomis, į ją metė virtuvinį peilį, trankė į namo sieną, smogė į veidą, parbloškęs ant žemės tampė už plaukų, dar kartą smaugė.

Pareigūnams pradėjus tirti smurto atvejus, paaiškėjo, kad Kaune gyvenę čečėnų našlaičiai buvo ne tik terorizuojami, bet ir verčiami mokėti duokles Gatajevams.

Pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams buvo liepiama susirasti darbą, atiduoti pusę uždirbtų pinigų arba mokėti duoklę - kas mėnesį po 500–600 litų. Teigta, kad šie pinigai skiriami nedirbančių šeimos narių, buto išlaikymui, kitoms išlaidoms. Teismui perduotoje medžiagoje konstatuojama, kad panaudojus psichologinį smurtą duokles buvo verčiami mokėti šeši Gatajevų globotiniai.

Šioje pinigų rinkimo istorijoje egzistuoja ir kita medalio pusė, ypač neparanki „Grozno angelais“ vadintiems Gatajevams. Pasirodo, iš našlaičių prievarta reikalauti pinigų tariamam jų likimo brolių išlaikymui visai nereikėjo - pastarieji buvo maitinami ir rengiami iš gaunamos labdaros. Kiekvienam vaikui Vokietijoje registruota labdaros organizacija „Kazkaz kinder“ (Kaukazo vaikai, - aut. past.) nuolatos kas mėnesį skirdavo po 200 eurų, be to, rėmėjų pinigais buvo išlaikomi ir suaugę, pilnametystės sulaukę našlaičiai. 

Remiantis turimais duomenimis, mūsų šalyje oficialiai nedirbantiems Gatajevams neregistruoti vaikų globos namai, jokios kontrolės nebuvimas ir gausi užsienio rėmėjų parama tapo tikra aukso gysla. M.Gatajevas vertėsi automobilių prekyba, jo žmona sugebėjo įsigyti butą Kaune.

Šių metų pradžioje Migracijos departamentas panaikino nuo karo Čečėnijoje ir galimo susidorojimo neva bėgusiems sutuoktiniams Gatajevams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, kad prieglobsčio Lietuvoje pasiprašę sutuoktiniai reguliariai lankėsi Čečėnijoje. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar savanoriškai į Rusijos Federaciją vykstantiems prieglobsčio prašytojams toje šalyje iš tiesų gresia rimtas pavojus. Juolab, kad apie šias keliones negalėjo nežinoti rusų specialiosios tarnybos, neva siekiančios susidoroti su Gatajevais, - Rusijos pasienio tarnyba priklauso šios šalies Federalinei saugumo tarnybai (FST). Įvairių minčių kelia ir kartu su sutuoktiniais gyvenusių asmenų pasakojimai, kad šie organizavę poilsinę kelionę į Lietuvą aukšto rango Rusijos vidaus reikalų sistemos karininkams.

Našlaičius engusiems čečėnams koją pakišo ir uolūs jų gynėjai, parūpinę teismui Gatajevų charakteristikas iš jų gimtinės, kur šiems neva gresia pavojus.

Vienoje jų, Grozno miesto Lenino rajono vidaus reikalų skyriaus viršininkas, milicijos majoras teigia, kad M.Gatajevas yra pavyzdingas pilietis, bendradarbiaujantis su teisėsaugos organais, nėra įtrauktas į milicijos įskaitą.

Migracijos tarnybos sprendimą atimti teisę laikinai gyventi Lietuvoje, sutuoktiniai apskundė administraciniam teismui, tačiau šis jų skundus atmetė. Sprendimą apskundus Aukščiausiam administraciniam teismui, šis galutinio ir neskundžiamo verdikto dar nepaskelbė.

Pagal viduramžius menančius įstatymus Lietuvoje gyventi ir vaikus auklėti bandžiusius čečėnus sutuoktinius netrukus po sulaikymo ėmė ginti neformali jų palaikymo grupė. Tarp jų aktyviai reiškiasi praeityje su teisėsauga reikalų turėjęs Kauno visuomenės veikėjas Gintautas Bukauskas. Palaikyti teisiamųjų į Kauną atvyko Rusijos pilietinių teisių gynėja Oksana Čelyševa, keli Suomijos piliečiai.

Po sutuoktinių sulaikymo greitai buvo sukurti keli tinklalapiai, kuriuose Lietuvos institucijos kaltinamos žmogaus teisių pažeidimu ir siekiu susidoroti su Gatajevais, ypač daug dėmesio skirta byloje valstybinį kaltinimą palaikančiai prokurorei. Virtualioje erdvėje netgi teigta, kad už Gatajevų bylos slypi galingiausių pasaulio šalių specialiosios tarnybos, Rusijos ir JAV vadovai.

Gatajevų gerbėjų „dėmesio“ teko sulaukti ir lrytas.lt žurnalistams - vienas jų elektroniniu paštu išsiuntė laiškus su nuorodomis į žudynių vaizdus, perdavė ne pačių maloniausių palinkėjimų. 

Šiandien prie Kauno apygardos teismo rūmų staipėsi du klounais persirengę jaunuoliai, vaikinas ir mergina. Žurnalistams taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar jie bandė protestuoti pries Gatajevams pareikštus kaltinimus, ar atėjo vedini kitų tikslų.