Remiantis VPK duomenimis, jei pernai per pirmus aštuonis
mėnesius Vilniaus apskrityje buvo įvykdyti 980 plėšimų tai
šiemet - 1017. Vagysčių skaičius, palyginti tuos pačius
laikotarpius pernai ir šiemet, padidėjo daugiau nei 500 veikų:
pernai užregistruota 9651 vagystė, šiemet - 10205. Sukčiavimų
skaičius išaugo daugiau kaip 200 veikų: pernai užregistruotos 552,
šiemet - 776.
Antradienį per spaudos konferenciją sostinės policijos vadovas
teigė, kad nors nusikaltimų skaičius per aštuonis šių metų
mėnesius išaugo 4,1 proc., tai ne toks didelis augimas, kaip
prognozuota.
Per aštuonis šių metų mėnesius Vilniaus apskrityje
užregistruota apie 17,4 tūkst. nusikaltimų. Sunkių ir labai
sunkių nusikaltimų Vilniaus apskrityje, palyginti šių metų ir
praėjusių šešis mėnesius, įvykdyta beveik tiek pat - atitinkamai
711 ir 708.
„Mes stengiamės būti matomi, atliekame ir viešą, ir neviešą
patruliavimą skirtingu paros metu skirtingose vietose“, - teigė
K.Lančinskas.
Remiantis Vilniaus VPK duomenimis, sausio-rugpjūčio mėnesiais
Vilniaus mieste buvo užregistruota per 15 tūkst. nusikalstamų
veikų. Kaune jų buvo užregistruota daugiau nei perpus mažiau -
apie 7 tūkst. Klaipėdoje buvo užregistruota daugiau nei 3,5 tūkst.
nusikalstamų veikų, Šiauliuose - per 1,8 tūkst., Panevėžyje -
apie 1,5 tūkst.
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas
Vytautas Grašys tvirtino, kad prie namų saugumo labai prisidėtų
sostinės gyventojų dalyvavimas projekte „Saugi kaimynystė“.
Anot pareigūno, 2007 metais pradėtas projektas pasiteisino, o
šiais metais Vilniaus apskrityje jau veikė 44 saugios kaimynystės
grupės. Pernai jų buvo 22.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko
Vytauto Černevičiaus ir K.Lančinsko teigimu, aktuali tebelieka
vairuotojų ir pėsčiųjų sąmoningumo trūkumo problema.
Pasak pareigūnų, automobilių vairuotojai dar dažnai važiuoja
per raudono šviesoforo signalą, kalba mobiliaisiais telefonais, rūko,
nerodo posūkių. Ypač, pasak V.Černevičiaus, tai būdinga
prabangius automobilius vairuojantiems asmenims.
„Tai tikriausia įvaizdžio dalis: rūkymas, mobilusis telefonas,
damos dar sugeba nagus nusilakuoti“, - juokavo pareigūnas.
Tuo metu pėstieji linkę ne vietoje eiti per gatves.
Eismo įvykių, remiantis VPK duomenimis, per šiemetinius
aštuonis mėnesius Vilniaus mieste užfiksuota mažiau nei pernai:
atitinkamai 389 ir 284. Žmonių buvo sužeista taip pat mažiau:
atitinkamai 452 ir 304.
Vilniaus apskrityje sumažėjo eismo įvykių, kuriuose nukentėjo
ar žuvo žmonės. 2008-aisiais per aštuonis mėnesius tokių eismo
nelaimių įvyko 681, juose buvo sužeisti 802 žmonės, žuvo 71. Tuo
tarpu šiemet buvo užregistruotos 444 tokios eismo nelaimės, jose
buvo sužeistas 501 žmogus ir 42 žuvo.
Vilniaus apskrityje per 2009 sausio-rugpjūčio mėnesius eismo
įvykiuose nukentėjo 59 vaikai, tuo tarpu pernai - 95.
Vis dėlto, pasak V.Černevičiaus, džiugina, kad sumažėjo
žuvusių vaikų pėsčiųjų - rugsėjo 1-11 dienomis, mokslo metų
pradžioje, nei pėsčiųjų perėjoje, nei prie mokyklų nuo
automobilių nenukentėjo nė vienas vaikas. Pareigūnas pabrėžė,
kad situacija būtų dar geresnė, jei būtų nešiojami atšvaitai.
„Pėstiesiems jau yra tiek pridalyta atšvaitų, kad jie turėtų
šviesti, kaip kalėdinės eglutės, tačiau atšvaitai vis tiek
nenešiojami“, - teigė V.Černevičius.
Jis taip pat patikino, kad sostinėje esantys stacionarūs
greičio matuokliai jau veikia, ir jų duomenis policininkai gauna.