Pirminiais duomenimis, tankiai gyvenamame rajone sprogimas nugriaudėjo 3 val. 51 min. Sprogmens būta galingo - išdužo kiosko langai, subyrėjo vidinės pertvaros, sulankstytos metalinės konstrukcijos, nuolaužos mėtosi kelių dešimčių metrų spinduliu.
Iš už keliolikos metrų stovinčio baliono buvo nutiesta žarnelė į kioską, prileista dujų, o paskui per atstumą įvykdytas sprogimas.
Įvykio vietoje dirba Kauno kriminalinės policijos pareigūnai bei policijos ekspertai. Nustatinėjama, kokio tipo sprogmuo nuniokojo kioską. Pareigūnai aiškinasi, koks nusikaltimo motyvas.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Ramunės Tarandės, pirminiais duomenimis, į banko kiosko vidų nusikaltėliai iš pradžių prileido dujų, o vėliau jį susprogdino. Nusikaltimo vietoje pareigūnai rado dujų balioną.
Manoma, kad nusikaltėliai kėsinosi į kioske įrengto bankomato seifą. „Viskas labai stipriai suniokota, todėl nustatinėjama, ar kažkas pagrobta. Spėjama, kad nusikaltėlių taikiniu buvo bankomato seifas“, - lrytas.lt sakė Kauno policijos atstovė.
Banko „Snoras“ atstovai pranešė, kad incidento metu suveikė signalizacija ir kitos apsaugos priemonės. „Buvo sugadintas banko turtas, tačiau grynieji pinigai nebuvo pavogti. Visas banko turtas yra apdraustas, su šiuo įvykių susijusių tiesioginių nuostolių bankas nepatirs“, - tvirtinama išplatintame banko pranešime.
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva", apdraudusi Kaune naktį susprogdintą banko „Snoras" kioską, įvertino, kad sukelti nuostoliai sieks apie 80 tūkst. litų nuostolių.
„Žalos dydis dar tikslinamas, tačiau preliminariais skaičiavimais sprogimas sukėlė apie 80 tūkst. litų nuostolių", - teigia „Ergo Lietuva" Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona.
Pasak D.Smetonos, apskritai sprogdinimo atvejų draudimo bendrovės praktikoje pasitaiko ne itin dažnai, tačiau tokių draudiminių įvykių žalos būna nemažos.
Draudikų duomenimis, į bankų skyrius ir bankomatus kėsinamasi gan dažnai. Paprastai draudiminiai įvykiai susiję su apiplėšimais - išplėšiami bankomatai, kioskelių seifai. Ypač daug apiplėšimų buvo užregistruota praėjusiais metais. Tokių atvejų nuostoliai siekdavo iki kelių šimtų tūkstančių litų.
Dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Bankas pranešė jau ėmęsis papildomų specializuotų priemonių užkirsti tokio pobūdžio pasikėsinimams.
„Snoro“ vadovybė tikisi, kad bus rimtai atsižvelgta į susidariusią kriminogeninę situaciją bei bus imtasi visų būtinų priemonių siekiant apsaugoti žmones ir turtą.
Tai ne pirmas išpuolis prieš Kaune veikiančius banko „Snoras“ klientų aptarnavimo skyrius. Praėjusių metų spalio pabaigoje, du nusikaltėliai iš Kovo 11-osios gatvėje įsikūrusio banko kiosko pagrobė apie 40 tūkst. litų.
Banditai banko kioską šturmavo apie 17 val. 45 min., baigiantis jo darbo laikui, tikriausiai žinodami, kad tuomet dienos metu surinkti pinigai paruošiami inkasacijai. Laužtuvu išlaužę galines kiosko duris, plėšikai įsiveržė į vidų, vienas jų banko darbuotojai į galvą įrėmė pistoletą, kitas patalpose rastu raktu atrakino seifą. Taip pat pagrobti buvo ir ant lentynos rasti pinigai.
Tirdami šį nusikaltimą Kauno policijos kriminalistai sulaikė du įtariamuosius: 34 metų kelis kartus už plėšimus ir kūno sužalojimą teistą kaunietį Jurą Reinikovą ir Kaune gyvenantį 27 metų Vilių Jėgelavičių, praeityje teistą už plėšimą.
Pasak policijos pareigūnų, vienas įtariamųjų buvo sulaikytas beveik paskutiniu momentu, kai Karmėlavos oro uoste ketino išskristi į Londoną. Pareigūnai įtariamajam banko plėšikui antrankius uždėjo, kai iki skrydžio buvo likę vos 10 minučių.