Tai trečiadienį Vilniaus apygardos teisme vykusiame vadinamųjų
Medininkų žudynių bylos posėdyje sakė tuometinis Medininkų
muitinės posto 3-iosios pamainos, kurios pareigūnai ir buvo
nužudyti, viršininkas Rimantas Kazokevičius. Jis 1991-ųjų liepos
31-osios žudynių metu atostogavo, jį pavadavo vienintelis
gyvas išlikęs Tomas Šernas.
Teismo nagrinėjamoje byloje pagrindiniu kaltinamuoju įvardijamas
Latvijos pilietis Konstantinas Michailovas (buvęs K.Nikulinas).
„Buvo pakankamai daug incidentų. Nuo pačių pirmų dienų, kai
pradėjo dirbti postai, prasidėjo užpuldinėjimai, deginimai,
darbuotojų terorizavimas, fiziniai susidorojimai (...) Po to
sistemingai OMON'as važinėdavo su karine technika, terorizuodavo,
gąsdindavo, reikalaudavo, kad pasišalintume. (...) Ne kartą sakė,
kad jei grįždami suras dirbančius pasieniečius, juos iššaudys“,
- sakė R.Kazokevičius. Anot liudytojo, OMON'ininkų grasinimai buvo
vertinami kaip realūs, nes ant jų kelių gulėdavo automatai.
Pasak tuometinio pamainos viršininko, kartu muitinės postuose
budėję „Aro“ pareigūnai ramindavo, kad OMON'ininkai nežudys.
„Aras“ ramindavo, kad nebijokite, žudynių nebus“, - teigė
R.Kazokevičius. Taip buvo esą dėl to, kad „Aro“ ir OMON pareigūnai
anksčiau dirbo kartu ir buvo susitarę, kad vieni kitų nešaudys.
Anot liudytojo, Medininkų postas pirmą kartą buvo užpultas
1991-ųjų sausio 27-ąją. Tuomet, Lietuvos pareigūnai buvo
suspardyti, mušti šautuvo buožėmis per galvą, buvo išdaužyti
posto langai, niokotas turtas.
Pasak liudytojo, muitininkai neturėjo ginklų, jiems buvo
rekomenduota nesipriešinti OMON'ui. R.Kazokevičius atskleidė, kad
buvo prašyta leisti sienos pareigūnams turėti ginklus, tačiau
atsakymo sulaukta neigiamo - esą patys muitininkai dėl to galėjo
būti sušaudyti. Saugumo dėlei Medininkuose budėjo du ginkluoti
automatais ir pistoletais „Aro“ pareigūnai.
Jis teigė prieš nelaimę paskambindavęs T.Šernui sužinoti,
kaip sekasi dirbti. Jis bandė skambinti ir liepos 31-osios ryte tarp
šeštos ir aštuntos valandos, tačiau jam niekas nekėlė ragelio.
„Po keliasdešimto skambučio pakėlė, bandžiau lietuviškai
kalbėti, bet susikalbėti negalėjau. Man atsakė rusiškai, kad
nieko čia nėra gyvo, visi nužudyti, ir padėjo ragelį“, - teigė
R.Kazokevičius.
Teisme liudijęs Medininkų muitinės posto viršininkas Algirdas
Naraškevičius taip pat kalbėjo apie OMON provokacijas.
„OMON'o pareigūnai arogantiškai elgdavosi, demonstratyviai
pravažiuodavo pro ženklus, jų nepaisydami (...) Jie visą laiką
sakydavo, kad šitos sienos neturi būti, nes siena yra kaip
valstybės požymis“, - sakė liudytojas.
Medininkų žudynių byloje kaltinamuoju įvardintas K.Michailovas
(buvęs K.Nikulinas) ilgą laiką buvo vienintelis pasiekiamas
tyrėjams ir teismui įtariamasis, kuriam pateikti oficialūs
įtarimai septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo byloje, tačiau
balandžio pradžioje prokurorai patvirtino, kad įtarimai įteikti ir
Aleksandrui Ryžovui.
Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų - taip pat
buvusių omonininkų - būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio
milicininkų Andrejaus Laktionovo bei A.Ryžovo - yra atskirtas ir
tęsiamas toliau.
Lietuvos pareigūnai ne kartą yra priekaištavę Rusijai dėl
nepakankamo bendradarbiavimo siekiant ištirti šią bylą.
1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų
išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti Medininkų
kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas
Orlavičius, „Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas
Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas
Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas
policininkas R.Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs
muitininkas T.Šernas.
Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad
šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų sąjungos ypatingosios
paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.