Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo
nuosprendį penkiems Švenčionių valstybės tarnautojams ir jiems
prilygintiems asmenims.
Švenčionių rajono vyriausiasis architektas P.S., Labanoro
seniūno pavaduotoja B.G., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento Švenčionių rajono agentūros vedėjas Ž.L., Vilniaus
apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono
Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas R.Z. ir buvęs Labanoro
regioninio parko direkcijos direktorius V.L. nuteisti už tai, kad
jie, būdami Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
direktorės sudarytos komisijos išlikusių buvusių sodybų statinių
ar sodų liekanų saugomose teritorijose faktui nustatyti nariai, o
P.S. - pirmininkas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo
dokumentą, kurį komisijos pirmininkas vėliau ir panaudojo.
Per ikiteisminį tyrimą, kurį atliko STT Vilniaus valdybos
pareigūnai, nustatyta, kad komisijos nariai sklypo apžiūros akte
nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis - kad vienam uostamiesčio
verslininkui priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype,
esančiame Švenčionių rajone, Juodapurvio kaime, yra išlikusių
pavienių buvusios sodybos pastatų pamatų liekanų ir buvusios
sodybos rūsio duobė.
Taip sklypo savininkui suteikta galimybė gauti projektavimo
sąlygas sodybai projektuoti, t.y., neteisėtai statyti statinius
Labanoro regioninio parko teritorijoje.
Visagino miesto apylinkės teismo 2008 metų gegužės 20-osios
nuosprendžiu visi penki Švenčionių valdininkai buvo išteisinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos skyriaus prokurorui nuosprendį apskundus Vilniaus
apygardos teismui, šis 2009 metų rugpjūčio 3-iąją
išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį,
kuriuo P.S., B.G., Ž.L., R.Z. ir V.L. pripažinti kaltais. Teismas
jiems skyrė vienodas bausmes - draudimą dvejus metus dirbti
valdžios ir valdymo institucijose ir po 30 MGL (3900 litų) dydžio
baudas.
Šiuo nuosprendžiu nepatenkinti nuteistieji pateikė kasacinį
skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis jį atmetė ir
paliko galioti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.