Pasak Gatajevų užtarėjų, būtent tai buvo pagrindinė
priežastis, kodėl sutuoktiniai paprašė politinio prieglobsčio
Suomijoje, į kurią jie iš Lietuvos pabėgo praėjusių metų
spalį.
„Jie patyrė Lietuvoje politinį persekiojimą. Mes čia turėtume
paminėti daug kur minimos vienos valstybės institucijos pavadinimą,
konkrečiai Gatajevai kalba apie VSD pareigūnų persekiojimą“, -
sakė Gintautas Bukauskas, prisistatęs Gatajevų šeimos draugu.
Pasak Suomijoje gyvenančios ir esą dėl politinių priežasčių
Rusiją turėjusios palikti žurnalistės, žmogaus teisių gynėjos
Oksanos Čelyševos, Gatajevai tvirtino, kad jiems kilo politinio ir
etninio persekiojimo grėsmė.
„Jie minėjo, kad tapo VSD dėmesio objektu, kad abu Gatajevai,
kaip ir kiti šeimos nariai, patyrė įvairaus pobūdžio
priekabiavimo veiksmų. Jie teigė, kad net pirminiai kaltinimai
prieš juos ir jų suėmimas buvo surežisuoti VSD, kad teismo
procesas nebuvo sąžiningas ir skaidrus, kad liudininkai patyrė
įvairaus pobūdžio spaudimą, kad pagrindinė liudytoja, vadinamoji
Gatajevų auka, nuo pat pradžių veikė pagal VSD išduotas
instrukcijas“, - tvirtino O.Čelyševa.
G.Bukauskas tvirtino nežinantis, kodėl Gatajevai sulaukė tokio
saugumo tarnybų dėmesio.
„Tiesą sakant, kodėl buvo mestos tokios VSD pareigūnų pajėgos
šiai šeimai. Praktiškai buvo sudaryta grupė, į kurios sudėtį
buvo įtraukti septyni ar aštuoni VSD Kauno apygardos skyriaus
pareigūnai, būdavo tokių momentų, kai Kauno apygardos prokurorė
Nomeda Oškutytė suteikdavo įgaliojimus visiems Kauno skyriaus
pareigūnams vykdyti vienokius ar kitokius tardymo veiksmus“, - sakė
pašnekovas.
Pasak G.Bukausko, apie bylą žinojo buvęs VSD direktoriaus
pavaduotojas Dainius Dabašinskas, o „pajėgos šiai bylai buvo
įtrauktos didelės“.
„Puse lūpų prasitariama neva Ch. ir M. Gatajevai yra FSB
(Rusijos Federalinės saugumo tarnybos - BNS) rezidentai Lietuvoje,
bet, tiesą sakant, toks vertinimas, aš manau, yra šiek tiek
juokingas“, - kalbėjo G.Bukauskas.
O.Čelyševa tvirtino, kad M.Gatajevas viešai Suomijoje
pareiškė kad 2008-ųjų rugsėjį Lietuvos VSD pareigūnas bandė
jį užverbuoti, tačiau M.Gatajevas atsisakė.
„Nesvarbu, ar jis būtų sutikęs ar atsisakęs, tai buvo
spąstai, pretekstas, kuris būtų sudaręs galimybę VSD surinkti
visus čečėnus ir išsiųsti iš Lietuvos (...) Gatajevai - tai tik
aisbergo viršūnė“, - tikino moteris.
Ji teigė, kad čečėnų ir ingušų situacija Lietuvoje
pablogėjo prieš pusantrų-dvejus metus: prasidėjo problemos dėl
leidimų gyventi pratęsimo, sulaukta pareigūnų pasiūlymų išvykti
iš Lietuvos.
Moteris tvirtino, esą kyla klausimas kokių kontaktų VSD turi su
Rusijos FSB.
Kovo pradžioje Suomijos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismą išaiškinimo, kaip turėtų
būti taikomas Lietuvoje M. ir Ch.Gatajevams išduotas Europos arešto
orderis. Lietuvos teismas sutuoktinius nuteisė dėl smurto prieš jų
globotinius.
Lietuva siekia šiuos sutuoktinius susigrąžinti, kadangi jie
slapstosi nuo teismo nuosprendžio vykdymo. Tuo metu patys
pabėgėliai atsisako vykti į Lietuvą, teigdami, kad čia su jais
buvo susidorota. Suomijoje jie paprašė politinio prieglobsčio.
Tokiu būdu Suomijos teismai jaučiasi patekę į teisinę
koliziją - jie turėtų vykdyti Europos arešto orderio reikalavimą,
bet kiti teisės aktai draudžia išduoti asmenis neapsvarsčius jų
prašymo dėl politinio prieglobsčio.
„Ši byla sukuria labai svarbų precedentą tarptautinėje
teisėje, nes pirmą kartą Europos arešto orderio struktūrinė
konvencija yra tikrinama, kai orderis veikia“, - pirmadienį sakė
O.Čelyševa. Be to, pasak jos, pirmą kartą politinio prieglobsčio
prašo trečiosios valstybės piliečiai dėl grėsmės, kylančios
tiek iš ES narės, tiek ir iš jų gimtosios valstybės.
Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.
Žmogaus teisių gynėja tvirtino, kad Gatajevai Suomijoje
nesislapstė: nuo pat to laiko, kai paprašė politinio prieglobsčio,
jie gyveno oficialiai registruotoje gyvenamoje vietoje, kuri buvo
žinoma Suomijos policijai, lankėsi ne kartą policijos nuovadoje,
prašė medicininės pagalbos, o Ch. Gatajeva buvo nuvežta į
ligoninę.
Pasak moters, šiuo metu jie yra sulaikyti ir yra laikomi Suomijos
kalėjimo ligoninėje
Sausio 25 dieną, anot O.Čelyševos, Helsinkio teismas nusprendė
neperduoti Gatajevų Lietuvai. Šiuo metu Suomijos migracijos tarnyba
atmetė sutuoktinių prašymą suteikti politinį prieglobstį, ir,
pasak pašnekovės, jis grįstas tuo, kad Lietuva yra ES narė ir ji
turi vykdyti savo teisinius įsipareigojimus. Šį migracijos tarnybos
sprendimą Gatajevai apskundė.
G.Bukauskas tvirtino, kad šiuo metu tris Gatajevų vaikus
prižiūri Maliko brolio Zauro šeima, kiti nepilnamečiai vaikai yra
„Vilniaus SOS vaikų kaime“. Trys pilnamečiai vaikai 2009-ųjų
rudenį atvyko į Suomiją ir ten, kaip ir tėvai, paprašė politinio
prieglobsčio. Dėl jų prašymo sprendimas dar nepriimtas, o Lietuva
jų išdavimo nereikalauja.
Grozno angelais vadinamą čečėnų porą teisėsaugai apskundė
jų globotiniai.
Trys Gatajevų namuose gyvenę paaugliai našlaičiai - mergina ir
du vaikinai - pasiskundė, kad globėjai juos neva reketuoja, o
atsisakius mokėti muša ir grasina nužudyti. Iš vieno našlaičio
esą paimta 400 JAV dolerių, o iš kitų - 350 ir 600 litų. Tačiau
teismas kaltinimą dėl turto prievartavimo perkvalifikavo į
savavaldžiavimą.
Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės
teismas Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš
globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems buvo
skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Kauno apygardos teismas rugsėjį sugriežtino jiems bausmes -
skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo
Gatajevai dingo.
Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl
ekstradicijos.
Dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio antradienį savo
verdiktą turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.