2009 metų gegužės 21 dieną ieškovas gavo bankrutuojančios UAB „Dovlitas“ administratoriaus pranešimą, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 metų balandžio 29 dieną nutartimi iškėlė UAB „Dovlitas“ bankroto bylą.
Teismas, tenkindamas ieškinį, pažymėjo, kad nors Civiliniame kodekse įtvirtinti bendri principai numato, kad juridinio asmens darbuotojai ir dalyviai (akcininkai) neatsako už juridinio asmens padarytą žalą (skolas), tačiau taip pat įtvirtinta taisyklė, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu. Byloje teismas įvertino šias aplinkybes ir pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi.
„Vidutinis verslininkas galėjo suvokti, kad paslaugų pirkimas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu atidedant apmokėjimą sukuria realias prielaidas, kad paslaugos teikėjas negaus atlyginimo už paslaugas“, - rašoma teismo sprendime.
Anot sprendimą priėmusio teismo, įstatyme nėra specialios normos, nustatančios juridinio asmens vadovų civilinę atsakomybę tretiesiems asmenims, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad fudiaciarinė (pasitikėjimo) pareiga trečiųjų asmenų atžvilgiu taip pat taikytina asmenims faktiškai valdantiems įmonę – direktoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad akcinės bendrovės vadovui taikoma bendra pareiga elgtis sąžiningai. Jam taikomas objektyvus elgesio standartas – reikalavimas elgtis apdairiai, rūpestingai ir protingai. Bendrovės vadovo ir dalyvio atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditorių reikalavimus.
Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavęs atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovo prašomai priteisti sumai.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.