Šioje byloje ir R.Michalskis, ir Kauno apygardos prokuratūra
skundžia pernai spalio pradžioje priimtą Kauno apygardos teismo
nuosprendį, kuriuo R.Michalskis buvo pripažintas kaltu dėl
nukentėjusiajam Vaidui Bartusevičiui daryto poveikio.
Anksčiau dėl automobilių vagysčių Vokietijoje teistam
R.Michalskiui, pravarde Micha, buvo skirta pusantrų metų lygtinė
laisvės atėmimo bausmė. Jam taip pat buvo uždrausta be atskiro
leidimo išvykti ilgiau nei 7 dienoms. Suėjus senaties terminui,
R.Michalskis dėl savavaldžiavimo nebuvo nuteistas.
Posėdyje paviešinus bylos medžiagą paaiškėjo, kad
R.Michalskiui su bendrininkais buvo pateikti kaltinimai 2001 metais
prievartavus turtą iš V.Bartusevičiaus, o 2004 metais jam grasinus,
reikalavus pakeisti parodymus.
R.Michalskis, kaip buvo paskelbta posėdyje, galimai 2001-ųjų
vasario pabaigoje su bendrais Kauno rajone esančioje girininkijoje
V.Bartusevičių mušė, daužė beisbolo lazda, metaliniu laužtuvu,
spardė, badė šakėmis.
Nukentėjęs asmuo kreipėsi į policijos pareigūnus ir teigė,
kad iš jo reikalaujama sumokėti skolą - 2,5 tūkst. Vokietijos
markių už esą sudaužytą automobilį. Vyras taip pat tvirtino,
esą jis verčiamas mokėti duoklę, bei tai, kad R.Michalskis
reikalavo atleisti jį nuo 4 tūkst. markių skolos mokėjimą už
V.Bartusevičiaus darbą 2000-aisiais Vokietijoje taisant
automobilius.
Kauno apygardos teismas konstatavo, kad 2001 metais įvykdytas
nusikaltimas iš turto prievartavimo perkvalifikuojamas į
savavaldžiavimą, tačiau suėjus senaties terminui, R.Michalskio už
tai nenuteisė.
Su tuo nei R.Michalskis, nei Kauno prokurorai nesutiko.
Pastarųjų skunde teigiama, kad veika perkvalifikuota buvo
neteisingai, nebuvo ištirti visi įrodymai, todėl už nusikaltimą
turėtų būti skirtas 3,5 metų laisvės atėmimas. Subendrinus
pirmosios instancijos teismo skirtą ir siūlomą bausmę,
R.Michalskis, pasak teisėsaugininkų, turėtų kalėti 4 metus.
Tuo tarpu R.Michalskis tvirtino, kad jis turėjo būti
išteisintas, nes V.Bartusevičius keitė parodymus, nebuvo įrodytas
ir pačios veikos buvimas.
Be to, teismo posėdyje taip pat buvo paviešinta, kad
R.Michalskis galimai 2004-ųjų birželį Kauno miesto apylinkės
teisme grasino V.Bartusevičiui, teigė, kad su juos susidoros.
Pats R.Michalskis ketvirtadienio AT posėdyje neneigė, kad keikė
nukentėjusįjį ir jam grasino, tačiau, anot kaltinamojo, šių
veiksmų negalima vertinti kaip psichologinės prievartos, o Kauno
apygardos teismas neteisingai vertino įrodymus, nes joks poveikis
meluoti teismui ar keisti parodymus nukentėjusiam nebuvo daromas.
Be to, kaltinamasis prašė, kad būtų papildomai ištirtas
nukentėjusiojo tėvo darytas diktofono įrašas, kuriame yra girdimi
necenzūriniai keiksmai. Pasak R.Michalskio, prokurorai galėjo
įrašą pakeisti, iškarpyti.
Teisėjų kolegijos pirmininkui Linui Šiukštai paklausus, ar
kaltinamasis supranta, kad ekspertizė gali trukti metus, kaltinamasis
atsakė, kad jis jau 10 metų bylinėjasi.
„Aš kaip į darbą einu“, - sakė R.Michalskis.
Visgi kolegija jo prašymą atmetė. Buvo patenkinti tik prokuroro
Arūno Vereniaus prašymai išreikalauti papildomų dokumentų ir dar
kartą iškviesti nukentėjusįjį.
Pažintis su R.Michalskiu buvo viena iš priežasčių, kodėl iš
Seimo pirmininko posto buvo atstatydintas tuometinis Seimo pirmininkas
A.Valinskas.
Jis iš šių pareigų buvo atstatydintas rugsėjo viduryje.
Opozicija nepasitikėjimą pareiškė reaguodama į spaudoje
pasirodžiusias nuotraukas, kuriose esą užfiksuoti „Seimo pirmininko
susitikimai su nusikalstamų organizuotų grupuočių aplinkos
žmonėmis“, bei į „Seimo narių pateiktą informaciją apie galimus
Seimo pirmininko kriminalinius ryšius su nusikalstamomis
struktūromis“.
A.Valinskas pažinties su R.Michalskiu neneigė, bet tvirtino,
esą nusikalstamas pasaulis jam nedaro jokios įtakos.