Tai Grozno angelais vadinamų čečėnų gynėjas pareiškė
antradienį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT),
kuris nagrinėja M.Gatajevo skundą dėl Lietuvos institucijų
sprendimo nesuteikti prieglobsčio ir neskirti apsaugos.
Skundu prašoma pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo
(VAAT) sprendimą atmesti atmesti M.Gatajevo skundą dėl Migracijos
departamento sprendimo neskirti jam papildomos apsaugos ir nesuteikti
prieglobsčio Lietuvoje.
Anot L.Biekšos, LVAT turėtų artimiausiu metu nagrinėti ir
analogišką M.Gatajevo sutuoktinės skundą.
„Gatajevams Rusijoje gresia pavojus, todėl Migracijos
departamentas iš naujo turėtų nuodugniai išnagrinėti aplinkybes
dėl apsaugos ir prieglobsčio teikimo, o ne formaliai priimti
sprendimą“, - BNS antradienį sakė Gatajevų atstovas.
Teismo posėdyje advokatas tvirtino, kad tiek departmentas, tiek
VAAT neišanalizavo, ar pareiškėjui gresia pavojus, jei jis bus
išsiųstas į Rusiją. Pasak gynėjo, tiek teismo, tiek departamento
pareigūnų argumentai apsiriboja tuo, kad M.Gatajevas 15 kartų kirto
Baltarusijos sieną, ir tikėtina, kad jis važiavo į Rusiją, o tai
esą parodo, kad apeliantui pavojus negresia.
L.Biekša tikino, kad į Rusiją M.Gatajevas įvažiavo tik 2
kartus ir tik tam, kad apsilankytų Lietuvos ambasadoje sutvarkyti
dokumentus, susijusius su vaikų globa.
Be to, advokatas pažymėjo, kad departamentui priimant sprendimą
nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos, M.Gatajevas pats
nebuvo apklaustas.
„Jis daug metų buvo saugomas, dabar jo atžvilgiu yra padidėjęs
dėmesys (...) Informacija apie pareiškėjo bylą tapo vieša, tai
atkreipė rusų institucijų dėmesį“, - sakė atstovas,
pažymėjęs, kad viename suomių filme ir norvegų knygoje apeliantas
kritikavo Rusijos sistemą.
Todėl Rusija, pasak L.Biekšos, identifikuoja M.Gatajevą, kaip
turintį „opozicinius įsitikinimus“, o jo požiūrį - „kaip
nelojalų“. Be to, anot advokato, M.Gatajevas dalyvavo pirmajame
Čečėnijos kare. Iš to kyla grėsmė, kad jis bus nepagrįstai
sulaikytas, jo atžvilgiu fabrikuojamos bylos ir kitaip pažeidžiamos
jo teisės.
Tuo tarpu Migracijos departamentas atstovas Viktoras Ostrovnojus
tvirtino, kad papildoma apsauga ir prieglobstis M.Gatajevui buvo
atšaukti, nes esą Čečėnijos nebevyksta karinis konfliktas ir dėl
to nebėra paplitusi prievarta.
„Nėra informacijos, kad dėl pavienių teroristinių veiksmų
kyla pavojus visiems Čečėnijos gyventojams“, - sakė V.Ostrovnojus.
Be to, pasak Migracijos departamento atstovo, padidintas vienos
valstybės dėmesys nėra įstatyme numatytas pagrindas teikti
prieglobstį ar papildomą apsaugą.
Šiems argumentams pritarė ir Policijos departamento bei
Valstybės saugumo departamento atstovai.
Savo verdiktą LVAT turėtų paskelbti balandžio 29-ąją.
Suomijoje poliitinio prieglobsčio paprašę Gatajevai neseniai
atgavo laisvę, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praeitą
mėnesį nurodė Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą,
kurioje sutuoktiniai anksčiau buvo nuteisti dėl smurtavimo prieš
savo globotinius.
Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės
teismas Grozno angelais vadintus čečėnus pripažino kaltais dėl
smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo.
Už tai jiems buvo skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Kauno apygardos teismas rugsėjį sugriežtino jiems bausmes -
skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo
Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl
ekstradicijos. Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.
Patys pabėgėliai atsisako vykti į Lietuvą, teigdami, kad čia
su jais buvo susidorota.