Velykų sekmadienio vakarą V.U. linksminosi Senosios Varėnos kaime pas kaimynę J.K. Svaigalai liejosi laisvai - vyras prisipažino gėręs degtinę, vyną, alų. Begeriant moteris pasiskundė, kad jos šuo visai paklaikęs - draskąs naminius paukščius, puldinėjąs praeivius. Sakė norinti užmigdyti, bet neturinti pinigų veterinarui.
Užmušęs šunį V.U. jį įgrūdo į polietileno maišą ir išmetė į šiukšlių konteinerį šalia savo namų.
Nors kai kurios žaizdos buvo durtinės, V.U. neigė egzekucijai naudojęs ne tik baslį, bet ir šakes. J. K. nesigynė netiesiogiai paskatinusi kaimyną atsikratyti šuns, tačiau tvirtino nenorėjusi, kad jis būtų „žiauriai nukankintas“.
Vyras savo kaltę pripažino, gailėjosi taip pasielgęs. Tačiau sveiku protu nesuvokiamą savo elgesį mėgino teisinti alkoholiu.