„Palaidoti rastą neatpažintą mirusį žmogų nėra taip paprasta. Egzistuoja tam tikra tvarka, taisyklės, kaip identifikuojamas mirusio žmogaus kūnas. Tiktai tuomet, kai visos įmanomos priemonės ir būdai yra išbandomi, kūnas palaidojamas“, - lrytas.lt žurnalistui sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Kęstutis Galinis.
Radus mirusio žmogaus kūną policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą, ieškoma numirėlio tapatybę nurodyti galinčių daiktų. Dažniausiai tai būna asmens dokumentai, užrašų knygutės, mobiliojo ryšio telefonai. Iš karto nenustačius velionio asmenybės visoms Lietuvos policijos įstaigoms išsiuntinėjamas aplinkraštis, kuriame nurodomi pirminiai rasto lavono požymiai.
Taip pat pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo, jei būtina, užvedama asmens tapatybės nustatymo byla. Velionio kūną morge dar kartą apžiūri kriminalistai, nufotografuojamos tatuiruotės, ryškesni randai, kiti išskirtiniai požymiai, paimami DNR, pirštų atspaudų pavyzdžiai. Visa ši informacija dar kartą aplinkraščiu persiunčiama visiems šalies policijos komisariatams.
„Formaliai morge neatpažintas lavonas turi būti laikomas iki 30 dienų. Tačiau dėl pačių įvairiausių priežasčių šis terminas beveik visada pratęsiamas. Asmens tapatybės nustatymo bylą galima nutraukti tik po 5 metų. Jeigu ekspertai aptiko smurto žymių, byla nutraukiama tik gavus prokuroro sutikimą. Dažniausiai neatpažintais lieka asocialų gyvenimo būdą mėgę asmenys, kitais atvejais, jeigu žmogus gyveno tvarkingai, jis paprastai būna atpažįstamas“, - sakė Kauno policijos Asmenų paieškos skyriaus viršininkas K.Galinis.
Įtakos turėjo žmogiškasis faktorius
Kodėl praėjusį šeštadienį Kauno marių pakrantėje, kur buvo rastas vyro lavonas apsilankę policijos pareigūnai iš karto neatpažino bene ieškomiausio Lietuvoje žmogaus - D.Kedžio?
Kalbinti policininkai teigia, kad šioje situacijoje reikia analizuoti kelias priežastis. Visų pirma, ką tik surasto D.Kedžio veidas buvo neapsakomai pasikeitęs, beveik neatpažįstamas, nuo sutekėjusio kraujo labai ištinęs, žmogui gulint kniūbsčiam deformavosi nosis. Tik velionio kūną pristačius į morgą, laikui bėgant ėmė ryškėti veido bruožai.
Kita vertus, pasak pareigūnų, Kauno marių pakrantėje rastą negyvėlį iš karto susieti su D.Kedžiu sutrukdė ir žmogiškasis faktorius, žiniasklaidos sukurti stereotipai.
„Dauguma žmonių D.Kedį įsivaizdavo kaip aktyviai sportuojantį, išvaizdų tvirtą vyrą, nepaprastai ryžtingą ir bebaimį kovotoją, greičiausiai besislapstantį kažkur užsienyje. Kas galėjo pagalvoti, kad marių pakrantėje gulintis, ypač skurdžiai apsirengęs, sulysęs žmogus gali būti tas taps D.Kedys?“ - lrytas.lt sakė vienas policijos pareigūnų.
Ką D.Kedys veikė prieš mirtį – iki šiol neaišku
D.Kedžio mirties aplinkybes narpliojantys policijos pareigūnai iki šiol neranda atsakymo, kaip ir kodėl jis atsidūrė Šlienavos kaime prie Kauno marių, kur praėjusį šeštadienį buvo rastas negyvas.
Pačių įvairiausių minčių kelia tai, kad netoliese esančioje kolektyvinių sodų bendrijoje gyvena jo dėdė.
Iki šiol nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kur garsusis bėglys galėjo slėptis, kas juo rūpinosi. Nors pareigūnai kelias dienas iš eilės Šlienavos kaime bendrauja su vietos gyventojais, rodo jiems velionio nuotrauką, iki šiol nesulaukta nė vieno pranešimo, kad jį šiose apylinkėse kas nors būtų matęs prieš mirtį.
„Situacija iš tiesų keista. Nei kaimo pardavėjos, nei vienas kitą gerai pažįstantys vietos gyventojai šio žmogaus pastebėję nebuvo. Nesulaukėme net anoniminių pranešimų apie D.Kedį“, - lrytas.lt sakė teisėsaugininkai.