18 tomų bylą su kaltinamuoju aktu šią savaitę teismui
perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūros Sunkių
nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis
prokuroras Linas Kiaurakis, pranešė prokuratūra.
Kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir
apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti dviejų uždarųjų akcinių
bendrovių direktoriams, o šių nusikaltimų iniciatoriui, be
minėtų nusikalstamų veikų, teks atsakyti ir už sukčiavimą,
neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimą bei netikro
dokumento pagaminimą ir realizavimą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus
pareigūnai nustatė, jog buvęs bendrovės „Smitas“ techninis
direktorius 29-erių A.S. nuo 2008 metų sausio iki rugsėjo pabaigos
realiai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdančios įmonės
vardu kompiuteriu pagamino netikrus dokumentus - sąskaitas -
faktūras, - į kurias įrašė įvairias tariamų paslaugų ir
prekių pirkimo pinigines sumas, jas įtraukė į oficialią
bendrovės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas ir tokiu būdu
valstybei nesumokėjo per 56 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio
(PVM).
Be to, jis kaltinamas 2008-2009 metais pasisavinęs beveik
pusantro milijono litų vertės svetimo turto, nuo bendrovės
sąskaitos nuiminėjęs didžiules grynųjų pinigų sumas, pajamų
orderių joms neišrašęs ir į bendrovės kasą pinigų neįnešęs.
Ta pati nusikalstama veika inkriminuojama ir formaliai bendrovės
direktorės pareigas ėjusiai A.S. sugyventinei - 26 metų S.R.
Kartu į teisiamųjų suolą sės ir fiktyvus bendrovės „Absoda“
direktorius 27-erių S.P., kaltinamas tokiu pat būdu pasisavinęs
beveik 400 tūkst. litų svetimo turto.
Byloje taip pat yra duomenų, kad A.S., būdamas tikruoju abiejų
minėtųjų bendrovių direktoriumi, samdomiems darbuotojams
atlyginimus mokėdavo vadinamuosiuose vokeliuose, todėl valstybės
biudžetas 2007-2009 metais neteko privalomų sumokėti sveikatos
draudimo, „Sodros“ bei fizinio gyventojų pajamų mokesčių.
Taip pat ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad būta atvejų, kai
padieniams darbininkams verslininkas atlyginimų išvis nemokėdavo
arba sumokėdavo žymiai mažesnę dalį, nei būdavo sutarta.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatyta laisvės
atėmimo bausmė iki 10 metų, o už didelės vertės turtinės
teisės įgijimą ar panaikinimą (sukčiavimą) baudžiamasis
įstatymas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.