LVAT panaikino šių metų sausio 19-ąją priimtą Vilniaus
apygardos administracinio teismo (VAAT) priimtą nutartį, kuria šis
teismas nutarė atmesti M.Gatajevo skundą dėl Migracijos
departamento sprendimo neskirti jam papildomos apsaugos ir nesuteikti
prieglobsčio Lietuvoje, BNS sakė LVAT atstovė spaudai Neringa
Lukoševičienė.
Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Praėjusiame posėdyje Gatajevų advokatas Laurynas Biekša
teigė, kad Lietuvoje teisiamiems ir Suomijoje prieglobsčio dabar
prašantiems sutuoktiniams čečėnams Malikui ir Chadidžat
Gatajevams Rusijoje gresia pavojus.
„Gatajevams Rusijoje gresia pavojus, todėl Migracijos
departamentas iš naujo turėtų nuodugniai išnagrinėti aplinkybes
dėl apsaugos ir prieglobsčio teikimo, o ne formaliai priimti
sprendimą“, - sakė Gatajevų atstovas.
Teismo posėdyje advokatas tvirtino, kad ir departamentas, ir VAAT
neišanalizavo, ar pareiškėjui gresia pavojus, jei jis bus
išsiųstas į Rusiją. Pasak gynėjo, pareigūnų argumentai
apsiribojo tuo, kad M.Gatajevas 15 kartų kirto Baltarusijos sieną,
ir tikėtina, kad jis važiavo į Rusiją, o tai esą parodo, kad
apeliantui pavojus negresia.
L.Biekša tikino, kad į Rusiją M.Gatajevas įvažiavo tik 2
kartus ir tik tam, kad apsilankytų Lietuvos ambasadoje sutvarkyti
dokumentų, susijusių su vaikų globa.
„Jis daug metų buvo saugomas, dabar jo atžvilgiu yra padidėjęs
dėmesys (...) Informacija apie pareiškėjo bylą tapo vieša, tai
atkreipė rusų institucijų dėmesį“, - sakė atstovas ir
pabrėžė, kad viename suomių filme bei norvegų knygoje apeliantas
kritikavo Rusijos sistemą.
Todėl Rusija, pasak L.Biekšos, identifikuoja M.Gatajevą, kaip
turintį „opozicinius įsitikinimus“, o jo požiūrį - „kaip
nelojalų“. Be to, anot advokato, M.Gatajevas dalyvavo pirmajame
Čečėnijos kare. Dėl to kyla grėsmė, kad jis bus nepagrįstai
sulaikytas, jo atžvilgiu esą fabrikuojamos bylos ir kitaip
pažeidžiamos jo teisės.
Tuo metu Migracijos departamentas atstovas Viktoras Ostrovnojus
tvirtino, kad papildoma apsauga ir prieglobstis M.Gatajevui buvo
atšaukti, nes esą Čečėnijoje nebevyksta karinis konfliktas ir
dėl to nebėra paplitusi prievarta.
Be to, pasak Migracijos departamento atstovo, padidintas vienos
valstybės dėmesys nėra įstatyme numatytas pagrindas teikti
prieglobstį ar papildomą apsaugą.
Suomijoje politinio prieglobsčio paprašę Gatajevai neseniai
atgavo laisvę, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė Kauno
apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą, kurioje sutuoktiniai
anksčiau buvo nuteisti dėl smurtavimo prieš savo globotinius.
Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės
teismas Grozno angelais vadintus čečėnus pripažino kaltais dėl
smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo.
Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Kauno apygardos teismas pernai rugsėjį sugriežtino jiems
bausmes - skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio
paskelbimo Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška,
kreiptasi dėl ekstradicijos. Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio
pradžioje.
Patys pabėgėliai atsisako vykti į Lietuvą, teigdami, kad čia
su jais buvo susidorota.
Ši byla ir Kauno teismo nuosprendis sulaukė didelio atgarsio -
žiniasklaidoje svarstoma, kodėl į ją įsikišo Valstybės saugumo
departamento (VSD) pareigūnai, ar su tuo negali būti susijusios
Rusijos tarnybos, nes, anot dienraščio „Lietuvos žinios“,
M.Gatajevas kadaise yra nusifotografavęs su čečėnų
pasipriešinimo kovotojais.