Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) buvo
nagrinėjamas Migracijos departamento ir Valstybės saugumo
departamento (VSD) skundas dėl šių metų sausio pabaigoje priimto
Vilniaus apygardos administracinio administracinio teismo (VAAT)
sprendimo neišsiųsti verslininko iš Lietuvos.
Šiame teismo posėdyje, priešingai nei ankstesniuose, buvo
leista dalyvauti žiniasklaidos atstovams, nors VSD ir departamento
atstovai norėjo, kad posėdis būtų uždaras. J.Borisovo advokatai,
atvirkščiai, siekė, kad posėdis būtų atviras.
„Jo gyvenimas gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui (...) VAAT
turėjo įvertinti jo galimą pavojų, tačiau įvertino tik
akivaizdžią ir realią grėsmę“, - sakė Migracijos departamento
atstovė.
Anot jos, byla parodė, kad J.Borisovas grasino pašalintajam
prezidentui Rolandui Paksui, siekė tuomet daryti įtaką politiniams
procesams, tuos procesus destabilizuoti.
Esą tuomet buvo paimta medžiagos iš verslininko kompiuterio ir
medžiagoje buvo išdėstyti tikslai, kurių nepavyko pasiekti, nes
R.Paksas po apkaltos buvo pašalintas - pavyzdžiui, pagerinti
J.Borisovui vadovaujamai įmonei „Avia Baltika“ skirtą teisinę
bazę, skirti savo žmogų į Civilinės aviacijos administracijos
vadovo postą, tapti prezidento patarėjo aviacijos klausimais,
sunaikinti kitą sraigtasparnių aptarnavimo bendrovę „Helisota“ ir
kitus.
„R.Paksas buvo priemonė (...). Negalima sakyti, kad jis
(J.Borisovas - BNS) atsisakė tikslų, išlieka galimybė, kad jis
bandys paveikti politinius procesus (...). J.Borisovo grėsmė kyla
iš jo paties buvimo“, - kalbėjo R.Romančikienė.
VSD atstovas Ramūnas Ramanauskas teismui sakė, kad neigiami
veiksniai dėl J.Borisovo buvimo Lietuvoje suformuluoti dviejuose
teismui pateiktuose aktuose ir juose yra dėstoma informacija,
įvykusi jau po apkaltos proceso ir Migracijos departamento sprendimo
išsiųsti Rusijos verslininką iš Lietuvos.
Teismui taip pat buvo pateikti ir slapti dokumentai.
Tuo tarpu J.Borisovo advokatas Adomas Liutvinskas tikino, kad
turėtų likti galioti VAAT verdiktas.
„Per 7 metus jis jokios grėsmės nesukėlė ir niekas
neišlindo“, - sakė verslininko atstovas.
Pasak advokato, J.Borisovas, gyvendamas Lietuvoje, užsieniečiu
tapo prieš savo valią. Jis esą iki 2003 metų buvo Lietuvos
pilietis ir iki tada nepateko į akiratį kokių nors institucijų,
sprendžiančių dėl užsieniečių.
Rusijos piliečio sutuoktinės Irinos bei jo mažametės dukters
interesams atstovavęs advokatas Vytautas Sirvydis tvirtino, kad
J.Borisovas Lietuvai grėsmės nekelia.
„Bylos proceso metu J.Borisovas grėsmių nekėlė, nekelia ir
nekels“, - tikino gynėjas.
Jo teigimu, slapti dokumentai, kurių pagrindu J.Borisovas ir
neteko pilietybės, jau turėtų būti seniai praradę slaptumo
grifą. Advokatas taip pat pažymėjo, kad visi verslininko šeimos
nariai yra Lietuvos piliečiai, jo tėvai gyvena Lietuvoje, jis turi
mažametę dukrą.
Savo verdiktą LVAT turėtų paskelbti birželio 14-ąją.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama
sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R.Pakso
kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų
balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos
pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už
paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės
suteikimo, ir tai tapo vienu iš apkaltos R.Paksui pagrindų.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos Migracijos departamentas
mėgina nuo 2004-ųjų, remdamasis VSD surinkta medžiaga. Joje
teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę
padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo
ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui. Už šiuos veiksmus
J.Borisovas buvo nuteistas.