Nagrinėti šią painią bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui gegužės pabaigoje perdavė Lietuvos apeliacinis teismas.
Paskelbus Kauno apygardos teismo nuosprendį Gatajevai dingo, vėliau paaiškėjo, jog jie išvyko į Suomiją ir ten paprašė politinio prieglobsčio. Prokurorų duomenimis, čečėnų prašymas buvo atmestas, tačiau šie sprendimą apskundė.
Pasak VE.lt, Klaipėdos apygardos teismas patenkino valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro prašymą kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad ši diplomatiniais keliais nustatytų Gatajevų buvimo vietą ir praneštų jiems apie teismo laiką ir vietą.
Teismo posėdis atidėtas, kol bus atlikti šie veiksmai.
Gatajevus palaiko žmogaus teisių aktyvistai, jie sutinka su čečėnų nuomone, jog su jais norima susidoroti.
Šių metų gegužės 6 d. nutartimi nuo šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nusišalino Kauno apygardos teismo kolegija, o l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas spręsti šios bylos perdavimą nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui, primena ELTA.
Apeliacinio teismo nuomone, nors byla yra teisminga Kauno apygardos teismui, bet, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, ją tikslinga perduoti kitam apygardos teismui.
Apeliacinio teismo nuomone, nuteistųjų Gatajevų teisių užtikrinimas turi ir tarptautinę reikšmę, nes platų atgarsį sukėlę nuteistųjų sulaikymo ir perdavimo Lietuvai pagal Europos arešto bei prieglobsčio suteikimo klausimai siejami ir su pastarųjų teisių užtikrinimo klausimais nagrinėjant šią bylą.
Be to, sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjų kolegijai, Kauno apygardos teisme beveik neliko teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą. Dalis šio teismo teisėjų sprendė kardomųjų priemonių nuteistiesiems klausimus arba jau nagrinėjo bylą apeliacine tvarka, todėl manoma, kad operatyvus bylos nagrinėjimas galimas tik ją perdavus kitam apygardos teismui.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Ch. Gatajevai ir jos sutuoktiniui M. Gatajevui buvo paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Prokurorai šį nuosprendį apskundė ir siekia griežtesnės bausmės.
Neoficialiems čečėnų vaikų globos namams „Gimtoji šeima“ vadovavę sutuoktiniai buvo kaltinami skriaudę savo globotinius, o iš pilnametystės sulaukusių našlaičių reikalaudavę duoklės - kas mėnesį atiduoti visus uždirbamus pinigus arba mokėti po kelis šimtus litų.
Šių metų kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė, kad Rusijos Federacijos piliečių Gatajevų byla apeliacine tvarka perduodama nagrinėti iš naujo.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistos nuteistųjų teisės į nešališką ir viešą teismo procesą. Anot LAT, „byla nepatikrinta tiek, kiek buvo prašoma nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose. Surašytas baudžiamojo proceso reikalavimų neatitinkantis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis“.
Teismo nuomone, tokie pažeidimai yra esminiai, nes jie neleido apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Ch. ir M. Gatajevai yra čečėnų vaikams skirtų globos namų „Gimtoji šeima“ įkūrėjai. Pirmosios instancijos teismas už nežymius sveikatos sutrikdymus, grasinimą nužudyti ir savavaldžiavimą jiems skyrė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas bausmę sugriežtino ir laisvės atėmimą skyrė vieniems metams ir šešiems mėnesiams.
Sutuoktiniai Gatajevai 1997 metais Grozne įsteigė ne pelno organizaciją „Gimtoji šeima“, ji pradėjo rūpintis tėvų netekusiais čečėnų vaikais. Atvažiavę į Lietuvą, Gatajevai atsivežė ne tik savo vaikus, bet ir apie dešimt globojamų našlaičių. Baudžiamoji byla buvo iškelta, kai trys Gatajevų namuose gyvenę paaugliai našlaičiai - mergina ir du vaikinai - pasiskundė, kad Gatajevai reketuoja iš jų pinigus.
Praėjusiais metais grupė Gatajevų gynėjų dėl Valstybės saugumo departamento ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų esą atliktų žmogaus teisių pažeidimų čečėnų Gatajevų byloje ir neteisėtai pratęsto kardomojo kalinimo Kauno apygardos teisme atviru laišku kreipėsi į Prezidentę, Premjerą ir Seimą.
Laiške, be kita ko, buvo rašoma, kad pažeistos Gatajevų žmogiškojo orumo, nekaltumo prezumpcijos ir gynybos teisės, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 48 straipsniuose, teisė į sąžiningą teismą, nustatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, ir žmogiškojo orumo apsauga, nekaltumo prezumpcija bei teisė į viešą ir teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir bešališkame teisme, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 31 straipsniuose.