Suomijoje ypač paplito vagystės iš butų. Nusikalstamos grupuotės per trumpą laiką skirtingose šalies vietose įvykdo nusikaltimus, o po to kiek įmanoma greičiau palieka Suomiją.
Daugelis vagysčių įvykdoma pagal užsakymą. Vagys pasiruošę imti bet ką, jei tik vėliau pavogtus daiktus galima parduoti.
„Vagišiai žino, ko ieško. Tam tikrose šalyse kai kurie daiktai tokie brangūs, kad verta dėl jų atvažiuoti į Suomiją ir juos pavogti. Pavyzdžiui, motorinių valčių varikliai. Kiekvieną mėnesį jų dingsta apie 200“, - aiškina Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis policijos inspektorius Robinas Lardotas.
Tokie rūpesčiai Suomiją užgriuvo 2007 m., kai Baltijos šalys prisijungė prie Šengeno zonos. Pernai vagysčių iš butų skaičius pasiekė 3,6 tūkst., iš kurių 25 proc. padarė užsieniečiai, į Suomiją atvykę trumpam laikui.
Per šią vasarą Suomijos policija už vagystes ir plėšimus sulaikė apie 200 užsieniečių, tarp kurių vyrauja atvykėliai iš Lenkijos, Rumunijos bei Baltijos šalių.
Susisiekimas keltais tarp Estijos ir Suomijos gerokai palengvina vagišių darbą – jie spėja palikti šalį greičiau nei pasigendama dingusių daiktų.
Kaip pasakoja R.Lardotas, vagišiai, kurie vagia automobilių detales ar mobiliuosius telefonus, turi dirbtuves, kuriose panaudojamos vogtos detalės arba atblokuojami mobilieji telefonai.
Kad susitvarkytų su siautėjančiais vagimis, Suomijos policija šią vasarą pradėjo operaciją, į kurią įtraukti ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos teisėsaugininkai. Kaltinant vagystėmis, teisėsauga užvedė bylas 600 asmenų. Daugelis jų – Estijos, Rumunijos, Lietuvos ir Latvijos piliečiai. Per pastaruosius tris mėnesius 360 iš minėtų 600 lankėsi Suomijoje.