Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad išvada pasibaigus
viešam teismo posėdžiui turi būti parašyta ne vėliau kaip per
mėnesį.
Ketvirtadienį gavęs baigiamąjį žodį L.Karalius kartojo
pasielgęs neatsakingai, tačiau žadėjo, nepriklausomai nuo bylos
baigties, tarnauti tėvynei.
„Pasiryžęs žengti į Lietuvos politinį gyvenimą turėjau
naivaus politinio optimizmo, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos
žmonių gerovės, bet atsidūriau politinių kovų dėl valdžios
akiratyje. Man belieka apgailestauti, kad visos tos kovos dėl
valdžios fone paprastam Lietuvos žmogui yra skiriama per mažai
dėmesio. Ir kaip bepasibaigtų šis procesas, aš savo tėvynę
visada mylėsiu ir jai tarnausiu“, - sakė L.Karalius.
A.Sacharukas tuo metu tvirtino, kad apkaltos procesas nukreiptas
prieš jį asmeniškai ir esąs politinis buvusio bendražygio,
tapusio priešininku, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderio
Arūno Valinsko kerštas.
Užraėjusią vasarą partijoje kilus nesutarimams, A.Valinsko
vadovaujama grupė atsiskyrė nuo TPP frakcijos, kuriai vadovauti liko
A.Sacharukas. Vėliau A.Valinsko partijos frakcija TPP pavadinimą
susigrąžino, kai A.Sacharuko grupė persivadino
„vienalietuvininkais, o vėliau - „krikščionimis“.
„L.Karalius šitoj apkaltoj atsirado netyčia. Aš nuo vasaros
žinojau, kad jei kur paslysiu - bus apkalta, bet nesitikėjau, kad
statuto pažeidimas atves į apkaltą“, - tvirtino A.Sacharukas.
Posėdyje kalbėję parlamentarų gynėjai akcentavo, kad
šiurkštus Konstitucijos pažeidimas turintis būti ypatingas,
išskirtinis veiksmas, o ne Seimo statute reglamentuotas pažeidimas,
kuriam yra numatytos kitokios sankcijos.
„Nė vienam Seimo nariui už balsavimą kito Seimo nario kortele
dar nebuvo inicijuota apkalta“, - pabrėžė advokatas Vygantas
Barkauskas.
Pareiškėjui - Seimui - atstovaujantis parlamentaras Vytenis
Povilas Andriukaitis tvirtino, kad tik KT gali atsakyti, ar balsavimo
vienasmeniškumo principo pažeidimas vertintinas kaip Konstitucijos
pažeidimas.
Tuo pačiu kalbėdamas apie apkaltos procesan patrauktus
parlamentarus sakė juos sukėlus visuomenės nepasitikėjimą vienu
iš valstybės valdžią įgyvendinančių institutų - Seimui.
„Šiuo atveju Seimas rado valios imtis ne politinio, o vertybinio
sprendimo, kad iškilusio incidento akivaizdoje pradėti procesą ir
kreiptis į Konstitucinį Teimą, ar vienasmeniškumo principo
pažeidimas nėra prilyginimas Konstitucijos pažeidimui“, - sakė
V.P.Andriukaitis.
„Demokratijai kyla pavojus, jei demokratija pradeda suprasti, kad
ji gali egzistuoti be Konstitucijos. Dar Aristotelis yra konstatavęs,
kad aristokratijai yra pavojus išsigimti į oligarchiją, o
demokratijai - į ochlokratiją, kai viskas galima“, - kalbėjo Seimo
atstovas.
KT viešame posėdyje ne tik išklausė pareiškėjus,
suinteresuotus asmenis - apkaltos procesan patrauktus parlamentarus,
jų atstovus, bet ir per dešimtį liudytojų bei kelis ekspertus.
Teismui liudijo Seimo kanceliarijos darbuotojai, kelionių
agentūrų atstovai, žurnalistai, kviesti kaip ekspertai pasisakė
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Seimo
kancleris Jonas Milerius, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio
departamento direktorius Vytautas Pinkus.
Seimas birželį kreipėsi į KT prašydamas atsakyti, ar Seimo
narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, tarp kurių - ir balsavimo
vienasmeniškumo principo pažeidimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis
atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė
netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo
nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo
L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.
Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo
konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė
Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo.
Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.
Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių.
Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę
parlamentarai.